“Jų engti Jis niekam neleido, ir dėl jų barė karalius: “Nelieskite Mano pateptųjų, neskriauskite Mano pranašų”. Ps 105, 14. 15. KID 42.1
Per sunkumus Dievas moko Savo tarnus. Jis žino, kad kai kurie turi sugebėjimų, kurie gali būti panaudoti Jo darbe. Tokius žmones Jis išbando. Jis sudaro tokias sąlygas, kurios ištirtų jų charakteri ir atskleistų jų trūkumus bei silpnybes, apie kurias jie nieko nežinojo. Jis suteikia jiems galimybę ištaisyti tuos trūkumus ir pasiruošti tarnavimui Jam. Jis parodo jiems jų pačių trūkumus ir moko pasikliauti Juo, nes Jis yra vienintelė pagalba ir apsauga. Taip Jo tikslas yra pasiekiamas. Taip jie yra mokomi ir ruošiami įgyvendinti didingą tikslą, dėl kurio šie sugebėjimai jiems buvo suteikti... KID 42.2
Abraomui apsistojus Egipte, pasirodė, kad jis nebuvo laisvas nuo žmogiškų silpnybių ir netobulumo. Nuslėpdamas tai, kad Sara buvo jo žmona, jis parodė nepasitikėjimą Dievo apsauga ir stygių didingo tikėjimo bei drąsos, kurie taip dažnai ir garbingai buvo pastebimi jo gyvenime... Jis manė, kad nebuvo kaltas dėl melo, pristatydamas Sarą kaip savo seserį, juk ji buvo jo tėvo duktė, nors ne tos pačios motinos. Tačiau šis nuslėpimas tikrųjų santykių buvo apgavystė. Joks nukrypimas nuo tvirto vientisumo negali gauti Dievo pritarimo. Dėl Abraomo tikėjimo trūkumo Sara pateko į didelį pavojų. Egipto karalius, sužinojęs apie jos grožį, pasiėmė ją į savo rūmus, ketindamas padaryti ją savo žmona. Tačiau Dievas Savo didžioje malonėje apsaugojo Sarą, siųsdamas bausmes karaliaus namams... KID 42.3
Perspėjimas, duotas faraonui, tapo Abraomo apsauga vėlesniuose jo santykiuose su pagonimis... Buvo manoma, kad Dievas, Kuriam Abraomas tarnauja, apsaugo Savo tarną ir kad už bet kokią skriaudą, padarytą jam, bus atkeršyta. Yra pavojinga nuskriausti vieną iš dangaus karaliaus vaikų. (Ten pat 129-131) KID 42.4