Mūsų planai ne visada yra Dievo planai. Jis gali matyti, kas mums geriausia, ir atmesti geriausius mūsų ketinimus, kaip kadaise tai buvo Dovydo atveju. Tačiau galime būti tikri dėl vieno dalyko - Jis palaimins ir panaudos savo reikalui tuos, kurie nuoširdžiai Jo garbei pašventė save ir visa, ką turi. Matydamas, kad naudingiau nepatenkinti jų norų, Viešpats kompensuos jų visko atsižadėjimą, suteikdamas jiems savo meilės įrodymą ir patikėdamas jiems kitą darbą. GT 348.3
Tas, kuris supranta mus geriau negu mes patys save, meilingai rūpindamasis mumis dažnai mūsų labui neleidžia, kad mes siektume patenkinti savo savanaudiškas ambicijas. Jis neleidžia mums nusisukti nuo kasdienių, tačiau šventų pareigų. Nes dažnai būtent šios pareigos išmoko to, kas paruošia mus didesniam darbui. Neretai mūsų planai sužlunga, kad pavyktų Dievo numatyti planai. GT 348.4
Iš mūsų niekada nereikalaujama per didelės aukos Dievui. Jis prašo daug ką atiduoti Jam, tačiau tai darydami, mes atsisakome viso to, kas kliudo mums žengti keliu dangaus link. Net kai reikia atsisakyti gerų dalykų, galime būti tikri, kad Dievas tai daro kilnesnei gerovei. GT 349.1
Būsimajame gyvenime tos paslaptys, kurios piktino mus ir stūmė į neviltį, taps aiškios. Pamatysime, kad mūsų, regis, neatsakytos maldos ir žlugusios viltys buvo mums didžiausia palaima. GT 349.2
Į kiekvieną pareigą, kad ir kokia ji paprasta, turime žiūrėti kaip į šventą, nes ji yra tarnavimo Dievui dalis. Mūsų kasdienė malda turėtų būti tokia: „Viešpatie, padėk man padaryti visa, kas įmanoma. Pamokyk mane, kaip geriau viską padaryti. Suteik man energijos ir linksmumo. Padėk man įtraukti į mano tarnystę mielą Išgelbėtojo tarnystę.” GT 349.3