Nuoširdumas, kilnūs paskatinimai ir dvasinių da-lykų suvokimas yra brangūs talentai, kurie uždeda jų savininkui didelę atsakomybę. Visa tai turi būti naudojama Dievo tarnystei. Tačiau daugelis klysta neteisingai naudodami gautą malonę. Patenkinti, kad turi šias savybes, jie nesugeba panaudoti jų tarnavi-mui kitiems. Jie guodžia save mintimi, kad, jei turėtų galimybę, jei aplinkybės būtų palankios, jie padarytų didelį ir gerą darbą. Tačiau jie laukia galimybių. Jie niekina šykštuolį, kuris atsako prašančiam išmaldos. Jie mato, kad jis gyvena sau ir yra atsakingas už savo nepanaudotus talentus. Jausdami didelį vidinį pasi-tenkinimą, daugelis piešia skirtumą tarp savęs ir šių siaurai mąstančių žmonių, nes mano, kad jų padėtis yra žymiai geresnė, nei tų nesusipratėlių. Bet jie tik apgaudinėja save. Nepanaudotų savybių turėjimas padidina žmonių atsakomybę. Turintys didelius privalumus yra įsipareigoję ne tik savo draugams, bet ir visiems kitiems, kuriems reikia jų pagalbos. Socialiniai pranašumai yra talentai, jie turi būti nau-dojami visų labui. Meilė, kuri rodo gerumą tiktai nedaugeliui, nėra meilė, tai egoizmas. Ji nedirbs sielų gerovei ar Dievo šlovei. Tie, kurie palieka iš Viešpaties gautus talentus nepanaudotus, yra netgi labiau prasikaltę už tuos, kuriems jie jaučia tokią panieką. Jiems bus pasakyta: „Jūs žinojote savo Seimininko valią, bet jos nevykdėte”. Pl 317.3