PARALYŽIUOTA RANKA, Liepos 15

“Išgirdęs, kaip Dievo vyras pasmerkė Betelio aukurą, karalius Jeroboamas ištiesė ranką nuo aukuro, tardamas: “Suimkite jį!” Bet ištiesta į Dievo vyrą ranka sustingo, ir Jeroboamas nebegalėjo jos sulenkti. 1Kar 13,4.KID 198.1

Jeroboamas buvo pilnas nepaklusnumo Dievui dvasios ir tikėjosi pamokyti tą, kuris perdavė žinią. Užpykęs, jis ištiesė savo ranką, įsakydamas jį suimti. Šis veržlus poelgis sulaukė greito atsakymo. Ranka, ištiesta prieš Viešpaties pasiuntinį, staiga tapo bejėgė, padžiūvusi ir nepaklusni.KID 198.2

Apimtas siaubo, karalius maldavo pranašo, kad šis melstųsi dėl jo... “Prašau maldauti Viešpaties, savo Dievo, malonės, — tarė karalius Dievo vyrui, — ir melstis už mane, kad ranka būtų sugrąžinta.” (1Kar 13, 6).KID 198.3

Niekais nuėjo Jeroboamo pastangos didingai pašventinti keistą aukurą pagarba, kuri būtų paskatinusi paniekinti Viešpaties garbinimą Jeruzalėje. Pranašo žinia turėjo paskatinti karalių atgailauti ir išsižadėti savo piktų ketinimų, kurie kreipė žmonių širdis nuo tikrojo Dievo garbinimo. Tačiau jis užkietino savo širdį ir pasiryžo eiti savo pasirinktu keliu...KID 198.4

Viešpats nori išgelbėti, o ne naikinti. Jam patinka išgelbėti nusidėjėlį: “Vyk pas tremtinius, pas savo tautiečius, kalbėk jiems ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats Dievas’, — nepaisydamas ar jie klausysis ar atsisakys klausytis” (Ez 3, 11). Perspėdamas ir maldaudamas jis kviečia paklydėlius palikti blogį, grįžti pas Jį ir gyventi. Savo išrinktiesiems Jis suteikia šventosios drąsos, kad klausantieji prisipildytų baimės ir atgailautų. Kaip tvirtai Dievo žmogus sudraudė karalių! Šis tvirtumas buvo būtinas, nes kitaip vyraujantis blogis nebūtų sudrausmintas. Viešpats Savo tarnui davė drąsos, kad klausantieji ilgai prisimintų šį įvykį. Viešpaties pasiutiniai niekada neturėtų bijoti žmogaus veido, bet nepajudinamai stovėti už teisybę. Tol, kol jie pasitiki Dievu, jiems nėra ko bijoti, nes Tas, Kuris duoda jiems pavedimą, taip pat suteikia užtikrinimą, kad juos išsaugos. (Ten pat 102-105)KID 198.5