Biblijos mokymas ir tyrinėjimas

„Palenksi ausį klausytis išminties, [...] ieškosi jo tarsi paslėptų turtų”.

JĖZUS tyrinėjo Raštus ir vaikystėje, ir jaunystėje, ir suaugęs. Dar mažas berniukas, sėdėdamas ant mamos kelių, Jis kasdien buvo mokomas iš pranašysčių ritinių. Jaunystėje ankstyvą rytmetį ar vakaro prieblandoje Jis dažnai ramiai leisdavo valandas kalno atšlaitėje ar miške melsdamasis ir tyrinėdamas Dievo Žodį. Tai, jog Jėzus puikiai išmanė Šventąjį Raštą tarnavimo metais, liudija, kad jis buvo uoliai tyrinėjamas. Viešpaties įgytas pažinimas, - kuris prieinamas ir mums, - Jo nuostabi proto ir Dvasios jėga liudija, kokia vertinga yra Biblija kaip ugdymo priemonė.Ug 216.1

Mūsų dangiškasis Tėvas, duodamas Savo Žodį, neužmiršo vaikų. Ar visuose žmonių raštuose galima rasti ką nors, kas taip jaudintų širdį ir taip tiktų žadinti mažųjų susidomėjimą, kaip Biblijos pasakojimai?Ug 216.2

Šios paprastos istorijos aiškiai išdėsto didžiuosius Dievo Įstatymo principus. Pavyzdžių, kurie puikiausiai pritaikyti ir suprantami vaikui, pagalba tėvai ir mokytojai gali labai anksti pradėti vykdyti Viešpaties nurodymą: „Įdiek juos savo vai kams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi” (Pakartoto Įstatymo 6, 7).Ug 216.3

Aiškinant šias pamokas ir įtvirtinant jas atminty, galima panaudoti klasės lentas, žemėlapius ir paveikslėlius. Tėvai ir mokytojai turėtų nuolat ieškoti vis geresnių būdų. Biblijos mokymui turėtų būti skirtos mūsų geriausios idėjos, pažangiausi metodai ir nuoširdžiausios pastangos.Ug 217.1

Tai, kaip pavyks pažadinti ir ugdyti meilę Biblijos tyrinėjimui, labai priklauso nuo to, kaip bus pravesta maldos valanda. Rytinės ir vakarinės maldos valanda turi būti maloniausias ir naudingiausias dienos metas. Turime suvokti, jog šių valandų neturi drumsti jokie rūpesčiai ir negeros mintys; kad tėvai ir vaikai susiburia susitikti su Jėzumi ir pakviesti į savo namus šventuosius angelus. Tegul pamaldos būna trumpos, bet pilnos gyvybės, pritaikytos prie situacijos ir kartkartėmis keičiamos. Tegul visi prisijungia prie Biblijos skaitymo bei tyrinėjimo ir dažnai kartoja Dievo Įstatymą. Vaikams bus įdomiau, jeigu kartais jiems bus leista patiems pasirinkti, ką skaityti. Paklausinėkite juos apie perskaitytą tekstą ir skatinkite juos pačius uždavinėti klausimus. Raskite pavyzdžių, kurie iliustruotų perskaitytą Biblijos vietą. Kai pamaldos pernelyg neužsitęsia, leiskite mažiesiems dalyvauti maldoje ir prisijungti prie giesmės, net jeigu tai yra tik viena eilutė. Rengiantis tokioms pamaldoms, viską reikia apgalvoti iš anksto. Tėvai turėtų kasdien skirti laiko Biblijai skaityti su savo vaikais. Be abejo, tai pareikalaus pastangų, planavimo ir tam tikros aukos, tačiau už pastangas bus dosniai atlyginta.Ug 217.2

Tėvams, kurie rengiasi mokyti savo vaikus Dievo įsakymų, Jis liepia paslėpti juos savo pačių širdyse. „Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau, — kalbėjo Jis. — Įdiek juos savo vaikams” (Pakartoto Įstatymo 6, 6.7) . Kad sudomintume savo vaikus Biblija, mes patys turime ja domėtis. Kad pažadintume juose pomėgį ją tyrinėti, patys turime tai mėgti. Mūsų mokymas bus veiksmingas, jei grįsime jį savo pačių pavyzdžiu ir dvasia.Ug 218.1

Dievas pašaukė Abraomą būti Jo Žodžio mokytoju, išsirinko jį didžiulės tautos tėvu, nes matė, kad Abraomas išmokys savo vaikus bei namiškius Dievo Įstatymo principų. Jėgą Abraomo mokymui suteikė jo paties gyvenimo daroma įtaka. Jo didžiulę šeimyną sudarė daugiau kaip tūkstantis žmonių; daugelis iš jų buvo savo šeimų galvos ir nemažai buvo neseniai atsivertę iš pagonybės. Tokią šeimyną reikėjo valdyti tvirta ranka. Silpnų, neryžtingų metodų nepakako. Apie Abraomą Dievas pasakė: „Juk išrinkau jį, kad galėtų pamokyti savo vaikus ir savo būsimą šeimą” (Pradžios 18, 19) . Tačiau jo autoritetas buvo panaudojamas su tokia išmintimi bei švelnumu, jog buvo laimimos širdys. Dieviškasis Budėtojas liudijo, kad jie ims laikytis „Viešpaties kelio, darant kas teisu ir teisinga ” (Pradžios 18, 19). Ir Abraomo įtaka peržengė jo šei-mynos ribas. Kur jis pasistatydavo palapinę, šalia iškildavo aukuras Dievo garbinimui ir aukojimui. Išardžius palapinę, aukuras likdavo. Ir daugelis klajoklių kanaaniečių, kurie žinojo apie Dievą iš Jo tarno Abraomo gyvenimo, skubėdavo prie to aukuro aukoti Jehovai.Ug 218.2

Ne mažiau veiksmingas Dievo Žodžio mokymas bus ir šiandien, jeigu jis atsispindės mokytojo gyvenime.Ug 219.1

Neužtenka žinoti, ką kiti manė apie Bibliją ar ko iš jos išmoko. Teismo dieną kiekvienas turės duoti Dievui apyskaitą apie save, ir šiandien kiekvienas turi pats išsiaiškinti, kas yra tiesa. Tačiau, kad mokymasis būtų naudingas, turi būti pažadintas mokinio susidomėjimas. Į tai turi atkreipti dėmesį ypač tas, kuris dirba su labai skirtingų charakterių, išsilavinimo bei įpročių mąstyti vaikais ir jaunimu. Aiškindami vaikams apie Bibliją, mes patys galime daug sužinoti, stebėdami jų minčių vingius, tai, kas juos sudomina, žadindami jų žingeidumą ir žiūrėdami, ką Bibliją kalba apie tuos dalykus. Tas, kuris sukūrė mus tokius skirtingus, Savo Žodžiu turi ką pasakyti kiekvienam. Kai mokiniai supras, jog Biblijos pamokos tinka jų asmeniniam gyvenimui, išmokykite juos laikyti ją savo patarėja.Ug 219.2

Be to, padėkite jiems įvertinti jos nuostabų grožį. Rekomenduojama ar bent jau leidžiama skaityti daugybė niekam tikusių, aistras kurstančių ir sveikatai nenaudingų knygų dėl jų tariamos literatūrinės vertės. Kodėl mes turėtume liepti savo vaikams gerti iš šių užterštų pelkių, kai galime laisvai prieiti prie tyro Dievo Žodžio šaltinio? Biblijoje slypi pilnatvė, jėga, gili, neišsemiama prasmė. Skatinkite vaikus ir jaunimą ieškoti jos išminties bei išraiškos lobių.Ug 220.1

Kai šių brangenybių grožis pavilios vaikų protus, švelni, sudrausminanti jėga palytės jų širdis. Juos ims traukti prie To, kuris šitaip jiems apsireiškė. Ir nedaug bus tokių, kurie nenorėtų daugiau sužinoti apie Jo darbus bei kelius.Ug 220.2

Biblijos tyrinėtojas turi būti pratinamas artintis prie jos su mokinio dvasia. Mes turime gilintis į jos puslapius ne tam, kad rastume kuo pagrįsti savo nuomonę, o kad sužinotume, ką sako Dievas.Ug 220.3

Tikras Biblijos pažinimas gali būti įgytas tik padedant Dvasiai, per kurią tas Žodis buvo užrašytas. O kad įgytume tą pažinimą, turime gyventi pagal jį. Mes privalome paklusti viskam, ką įsako Dievo Žodis. Ir galime pretenduoti į viską, ką jis žada. Per Dievo Žodžio jėgą mes turime gyventi gyvenimą, kurio kupinas Jis pats. Tik taip žvelgiant į Bibliją, galima ją tyrinėti veiksmingai.Ug 220.4

Biblijos tyrinėjimas reikalauja didžiausių pastangų ir ištvermingo mąstymo. Kaip kalnakasys rausia žemę, ieškodamas aukso, taip ir mes uoliai, atkakliai turime ieškoti Dievo Žodžio lobio.Ug 220.5

Kasdien mokantis dažnai naudingiausias Biblijos tyrinėjimo būdas yra skaityti ją eilutė po eilutės. Perskaitęs vieną eilutę, tegul mokinys susitelkia į tai, ką Dievas norėjo tais žodžiais jam pasakyti, o paskui dar kurį laiką mąsto apie juos, kol jie tampa savi. Šitaip ištyrinėta viena pastraipa, kol tampa aiški jos prasmė, duoda daugiau naudos, negu perskaityti keli skyriai, neturint aiškaus tikslo ir nepriimant pozityvaus mokymo.Ug 221.1

Viena iš pagrindinių neveiksmingo mąstymo ir dorovinio nusilpimo priežasčių yra nepakankamas susitelkimas į vertingas išvadas. Mes didžiuojamės plačiai paplitusia literatūra; tačiau knygų dauginimas, net jeigu tos knygos pačios savaime nėra žalingos, gali būti tikra blogybė. Užgriuvus tokiai lavinai spausdintos literatūros, ir jauni, ir seni įpranta skaityti greitai ir paviršutiniškai, todėl protas praranda gebėjimą rasti sąsajas bei įsigilinti. Be to, didelė dalis periodinių leidinių ir knygų ne tik užtvindė kraštą kaip Egipto varlės, ne tik yra banalios, tuščios bei sekinančios jėgas, bet ir netyros, vedančios į nuodėmę. Jų poveikis ne tik užteršia bei žlugdo protą, bet ir gadina bei žudo sielą. Protas ir širdis, kurie yra vangūs, neturi tikslo, tampa lengvomis blogio aukomis. Ant ligotų, gyvybę praradusių organizmų ima šaknytis grybai. Būtent dykinėjančiame prote darbuojasi velnias. Tad nukreipkite mintis į išaukštintus, šventus idealus, tegul mūsų gyvenimas turi kilnių siekių, visa apimantį tikslą, ir blogybės nepastos kelio.Ug 221.2

Taigi mokykime jaunimą gilintis į Dievo Žodį. Priimtas į sielą, jis taps galinga užtvara nuo pagundų. Psalmių giedotojas sako: „Branginu širdyje Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau. [...] Branginau žodį iš Tavo lūpų ir išvengiau smurto kelių” (Psalmyno 119, 11; 17, 4) .Ug 222.1

Biblija aiškina pati save. Vienos Rašto vietos turi būti lyginamos su kitomis. Mokinys turėtų išmokti žiūrėti į Žodį kaip į visumą ir pastebėti ryšį tarp atskirų jo dalių. Jis turi žinoti, kokia pagrindinė Biblijos tema, koks buvo pirminis Dievo tikslas pasauliui, kaip kilo didžioji kova ir kaip buvo atliktas atpirkimo darbas. Jis turėtų suprasti dviejų tarpusavyje besivaržančių principų esmę bei pasekti, kaip jie veikė istoriniuose raštuose ir pranašystėse iki pat didžiojo sunaikinimo. Jis turi matyti, kaip ši kova įsiveržia į kiekvieną žmogaus gyvenimo etapą; kaip kiekvienu savo poelgiu jis pats išreiškia vieną ar kitą iš dviejų priešiškų motyvų; ir kaip, suprasdamas tai ar ne, šią pat akimirką jis nusprendžia, kurioje kovos pusėje bus rastas.Ug 222.2

Kiekviena Biblijos dalis yra įkvėpta Dievo ir naudinga. Senasis Testamentas turėtų sulaukti ne mažesnio dėmesio nei Naujasis. Tyrinėdami Senąjį Testamentą, mes atrasime kunkuliuojančias gyvąsias versmes ten, kur nedėmesingas skaitytojas mato tik dykumą.Ug 222.3

Ypač verta pasigilinti į Apreiškimo knygą, lyginant ją su Danieliaus knyga. Tegul kiekvienas dievobaimingas mokytojas pagalvoja, kaip aiškiausiai suvokti ir išdėstyti Evangelijos tiesą, kad mūsų Išgelbėtojas asmeniškai prisistatė Savo tarnui Jonui: „Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas Jam davė, kad Jis atskleistų Jo tarnams, kas turi greitai įvykti” (Apreiškimo 1, 1) . Tyrinėjant Apreiškimo knygą, nieko neturėtų trikdyti jos tariami mistiniai simboliai. „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta ” (Jokūbo 1, 5). „Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojas ir klausytojai, tie, kurie laikosi, kas joje parašyta, nes laikas jau arti” (Apreiškimo 1, 3) .Ug 223.1

Kai prabus tikra meilė Šventajam Raštui ir mokinys pradės suvokti, koks platus tai laukas ir koks brangus jo lobis, jis noriai išnaudos kiekvieną progą susipažinti su Dievo Žodžiu. Biblijos tyrinėjimo neapribos nei laikas, nei vieta. Šis nuolatinis mokymasis yra vienas iš geriausių būdų ugdyti meilę Šventajam Raštui.Tegul mokinys visada nešiojasi su savim Bibliją. Esant galimybei, paskaitykite tekstą ir apmąstykite jį. Eidami gatve, laukdami traukinio geležinkelio stotyje ar prieš kokį nors susitikimą išnaudokite progą rasti kokią nors brangią mintį tiesos lobyne.Ug 223.2

Didžiosios sielą motyvuojančios jėgos yra tikėjimas, viltis ir meilė; būtent apie jas kalbama Biblijoje, teisingai ją suprantant. Išorinis Biblijos grožis, jos vaizdingumo ir išraiškos grožis yra tik jos tikrojo lobio - šventumo grožio - fonas. Jos pasakojimuose apie žmones, kurie gyveno su Dievu, galime įžvelgti Jo šlovės atšvaitus. Mylimajame mes regime Tą, kurį tik blausiai atspindi visas dangaus ir žemės grožis. „O Aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus trauksiu prie Savęs”, - pasakė Jis (Jono 12, 32). Kai Biblijos mokinys žvelgia į Atpirkėją, jo sieloje prabunda paslaptinga tikėjimo, garbinimo ir meilės jėga. Žmogus nebegali nuleisti akių nuo Kristaus ir darosi panašus į Tą, kurį garbina. Apaštalo Pauliaus žodžiai tampa sielos kalba: „Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. [...] Trokštu pažinti Jį, Jo prisikėlimo galybę ir bendravimą Jo kentėjimuose” (Filipiečiams 3, 8-10).Ug 224.1

Dangiškos ramybės ir džiaugsmo versmės, kurias išlaisvina sieloje Įkvėpimo žodžiai, taps galinga upe, kuri palaimins visus, ateisiančius prie jos. Tegul šiandieninis jaunimas, augantis su Šventuoju Raštu rankose, tampa jos gyvybę teikiančios energijos priėmėjais ir skleidėjais, tuomet kokios palaiminimų versmės plūstels į pasaulį! Jų gydančios ir paguodžiančios jėgos mes net negalime suvokti. Tai gyvojo vandens upės, versmės „vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.Ug 224.2