TIKRAS ugdymas neignoruoja mokslo žinių ar literatūrinių sugebėjimų, tačiau labiau už informaciją jis vertina stiprybę, labiau už stiprybę - gerumą, labiau už intelektualinius pasiekimus - charakterį. Tauraus charakterio žmonių pasauliui reikia labiau nei didžių intelektualų. Jam reikia žmonių, kurių sugebėjimus valdo tvirti principai.Ug 263.1

„Štai išminties pradžia: įgyk išminties. [...] Iš-mintingųjų liežuvis dalija išmanymą” (Patarlių 4, 7; 15, 2) . Tokią išmintį ir suteikia tikrasis ugdymas. Jis moko, kaip geriausiai panaudoti ne vieną, o visas mūsų galias ir sugebėjimus. Taigi jis apima visą įsipareigojimų ratą - sau, pasauliui, Dievui.Ug 263.2

Charakterio ugdymas yra svarbiausias iš kada nors žmogui patikėtų darbų, ir uolus jo studijavimas dar niekada nebuvo toks svarbus kaip dabar. Jokia ankstesnė karta nebuvo pašaukta į tokios grandiozinės svarbos įvykių verpetą, dar niekada jauni vyrai ir moterys nesusidūrė su tokiais pavojais, kaip šiandien.Ug 263.3

Į ką orientuotas ugdymas šiais laikais ? Ką daž-niausiai raginama daryti? Ieškoti savęs. Dabartinis ugdymas tėra šio žodžio parodija. Tačiau tikrasis ugdymas moko atsispirti savanaudiškoms ambicijoms, valdžios troškimui, jis kovoja su žmonijos teisių ir poreikių nepaisymu, kuris yra mūsų pasaulio prakeikimas. Dievo sukurtas gyvenimo planas apima kiekvieną žmogų. Kiekvienas turi maksimaliai išlavinti savo talentus; ir ištikimai tai darydamas - nesvarbu, daug ar mažai turi sugebėjimų, - jis pelnys pagarbą. Dievo plane nėra vietos savanaudiškam lenktyniavimui. Neišmintingai elgiasi tie, kurie lygina save su kitais ir sprendžia apie save pagal kitus (plg. 2 Korintiečiams 10, 12). Kad ir ką žmogus daro, jis turi tarnauti „kaip Dievo apdovanotas jėgomis” (1 Petro 4, 11). „Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Vieš-pačiui, o ne žmonėms, žinodami, kad iš Viešpaties gausite paveldą kaip atlyginimą. Tarnaukite Viešpačiui Kristui!” (Kolosiečiams 3, 23.24) Vykdant šiuos principus, bus atlikta brangi tarnystė ir įgytas iš-silavinimas.Ug 263.4

Tačiau kaip dažnai skiriasi šiuolaikinis ugdymas! Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų vaikai skatinami lenktyniauti ir varžytis tarpusavyje; tai kursto savanaudiškumą, visokeriopo blogio šaknį. Taip atsiranda noras būti pranašesniam ir prasideda „trintis”, kuri daugeliu atvejų sugadina sveikatą ir netinka naudingumui. Dažną sykį lenktyniavimas veda į nesąžiningumą; o skatindamas ambicijas ir nepasitenkinimą, jis apkartina gyvenimą ir prisideda pripildant pasaulį tos neramios, maištingos dvasios, kuri nuolatos kelia visuomenei grėsmę.Ug 264.1

Pavojų kelia ne tik metodai, bet ir pats studijų objektas. Į kokius veikalus nuo pat pirmųjų gyvenimo metų yra nukreiptos vaikų ir jaunuolių mintys? Studijuojant kalbas ir literatūrą, iš kokių šaltinių jie pratinami gerti? Iš pagonybės šulinių, iš užterštų senovės tikėjimų pelkių. Jie verčiami studijuoti autorius, kurie, kaip gerai žinoma, nesilaikė dorovės principų. Tą patį būtų galima pasakyti apie daugelį šiuolaikinių rašytojų. Daugelis iš jų stebina kalbos grakštumu bei grožiu, bet potekstėje užmaskuoja tokius iškraipytus principus, jog šie kelia skaitytojui pasibjaurėjimą. Be to, esama daugybė grožinės literatūros kūrėjų, kurie užliūliuoja maloniomis svajonėmis apie pasakų rūmus. Jų gal ir negalima apkaltinti amoralumu, bet vis dėlto ir šių autorių kūriniai ne mažiau persmelkti blogio. Jie apiplėšia tūkstančių tūkstančius, kurie šioms knygoms skiria laiko bei energijos ir iš kurių jų skaitymas parei-kalauja savitvardos, taip reikalingos sprendžiant rimtas gyvenimo problemas.Ug 265.1

Studijuojant kokį nors mokslą tyko ne mažesni pavojai. Evoliucija su visomis savo klaidomis aiškinama visose mokymo sistemos lygiuose - nuo vaikų darželio iki koledžo. Taigi mokslo studijavimas, kuris turėtų perteikti Dievo pažinimą, taip sumišęs su žmonių samprotavimais bei teorijomis, jog visa tai veda į netikėjimą.Ug 265.2

Net Biblijos tyrinėjimas, taip dažnai vedamas mokyklose, neatskleidžia pasauliui, koks neįkai-nojamas yra Dievo Žodis. „Aukštesnioji kritika”, analizuodama, spėliodama ir rekonstruodama, griauna tikėjimą Biblija kaip dieviškuoju apreiškimu; ji atima iš Dievo Žodžio galią valdyti, pakelti ir įkvėpti žmonių gyvenimą.Ug 266.1

Su kokiais mokymais jaunimas susiduria, išėjęs į pasaulį, kur vilioja nuodėmė - pinigų aistra, pramogos, pataikavimas savo silpnybėms, noras pasipuikuoti, prabangos, ekstravagancijos siekiai, - kur tarpsta gudravimas, apgavystės, plėšimas ir žlugimas?Ug 266.2

Spiritizmas tvirtina, kad žmonės yra nenupuolę pusdieviai; kad „kiekvienas protas teisia pats save”; kad „tikrasis pažinimas iškelia žmones virš įstatymo”; kad „žmogus nekaltas dėl visų savo padarytų nuodėmių”; nes „kad ir kaip būtų, viskas yra teisinga” ir „Dievas nepasmerks”. Didžiausius nusidėjėlius jis vaizduoja taip, tarsi jie būtų danguje, ir labai ten išaukštinti. Taigi jis skelbia kiekvienam: „Nesvarbu, ką tu darai. Gyvenk kaip nori - dangus - tavo namai”. Taigi daugelis pradeda tikėti, kad įnoriai yra aukščiausias įstatymas, leidimas yra laisvė, o žmogus atsakingas tik pats prieš save.Ug 266.3

Kai žmogus šitaip mokomas nuo mažens, kai impulsai stipriausi ir itin svarbu išugdyti santūrumą bei tyrumą, kas apsaugos dorybę? Kaip pasauliui netapti antrąja Sodoma?Ug 266.4

Anarchija siekia panaikinti bet kokius įstatymus - ne tik dieviškuosius, bet ir žmogiškuosius. Turto ir valdžios centralizavimas; milžiniški planai, kad pralobtų saujelė daugybės žmonių sąskaita; nerimo, maišto ir kraujo praliejimo dvasia; tų pačių mokymų, kurie sukėlė Prancūzijos revoliuciją, paplitimas po visą pasaulį - visa tai veda pasaulį į panašią kovą, kuri sudrebino Prancūziją.Ug 267.1

Su tokia štai įtaka susiduria šiandieninis jaunimas. Kad atsilaikytų tokiose suirutėse, jiems jau dabar turi būti dedami charakterio pagrindai. Teisingasis būdo formavimo pagrindas toks pat kiekvienoje kartoje ir visose šalyse. Dieviškasis Įstatymas „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi [...], o savo artimą kaip save patį“ (Luko 10, 27) , didysis mūsų Išgelbėtojo charakteryje ir gy-venime pasireiškęs principas, yra vienintelis saugus pamatas ir vienintelis patikimas vedlys.Ug 267.2

„Tai, kas jo laikams teikia patvarumą, lobiai, kurie išgelbsti, yra išmintis irpažinimas” (Izaijo 33, 6). Šią išmintį ir pažinimą gali suteikti tik Dievo Žodis.Ug 267.3

Šiandien tai tinka lygiai taip pat, kaip tada, kai Izraeliui buvo pasakyta apie paklusnumą Dievo įsakymams: „Tai parodys tautoms jūsų išmintį ir protingumą” (Pakartoto Įstatymo 4, 6) . Tai - vienintelė žmogaus vidinės harmonijos, šeimos tyrumo, visuomenės gerovės ar tautos stabilumo apsauga. Tarp visų gyvenimo problemų, pavojų ir prieštaringų teiginių vienintelė saugi ir patikima taisyklė yra tai, ką sako Dievas. „Viešpaties įsakai yra teisingi” ir „kas tik taip elgiasi, tas bus saugus per amžius” (Psalmyno 19, 8; 15, 5).Ug 267.4

Kai Evangeliją skaitai, jauti, matai,
kaip tirpsta blogio ledas širdyje
nuo tyro Jos prisilietimo,
skaidrėja mintys ir jutimai,
ir visa keičias tavyje.
Palaiminimai mirksnių tų —
lyg Atsimainymo kalvos rasa,
jauties išties esąs su Kristumi kartu...Ug 268.1

Romualda Adomaitytė—Chabarina

CHARAKTERIO FORMAVIMAS

Mokymo Metodai