Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    6 - Tikėjimas Ir Priėmimas

    *****

    Kai Šventoji Dvasia pažadina jūsų sąžinę, jūs išvystate nuodėmės pražūtingumą, jos griaunančią jėgą, sielvartą, kurį ji suteikia. Jūs žvelgiate į ją su pasibjaurėjimu. Jūs jaučiate, jog nuodėmė atskyrė jus nuo Dievo ir pavergė. Juo daugiau kovojate su ja, juo labiau suprantate savo bejėgiškumą. Jūsų ketinimai netyri, širdis - sutepta. Jūs matote, kad jūsų gyvenimas yra egoistiškas ir nuodėmingas. Jūs trokštate atleidimo, tyrumo, laisvės. Ką jums daryti, kad sutartumėte su Dievu ir taptumėte panašūs į Jį?KPK19 51.1

    Ramybės - štai ko jums reikia, - ramybės, Dangaus atleidimo ir meilės. To negalima nusipirkti, pasiekti protu ar išmintimi. Nesitikėkite įsigyti ramybės savo jėgomis. Dievas siūlo ją dovanai, „ be pinigų ir be kainos“ (Izaijo 55,1). Ji bus jūsų, jei tik ištiesite ranką ir nutversite ją. Viešpats sako: „ Esate paraudę nuo nuodėmių, bet Aš išbalinsiu jus kaip sniegą. Jūsų nuodėmės raudonos it kraujas, bet jos gali tapti baltos it vilna“ (Izaijo 1, 18). „Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia“ (Ezechielio 36, 26).KPK19 51.2

    Jūs išpažinote nuodėmes ir nuoširdžiai jas atmetėte. Jūs nutarėte atsiduoti Dievui. Tad eikite pas Jį dabar, prašykite apvalyti jus nuo nuodėmių ir duoti naują širdį. Tikėkite, kad Jis tai padarys, nes yra pažadėjęs. To mokė Jėzus, būdamas žemėje: jei tikėsime, kad gauname, ką Dievas mums yra pažadėjęs, tai ir gausime. Jėzus išgydydavo žmones, kai jie patikėdavo Jo jėga. Padėdamas jiems matomuose dalykuose, įkvėpdavo juos pasitikėti Juo dvasinėje srityje - skatindavo juos tikėti Jo galia atleisti nuodėmes. Jis tai paaiškino, išgydydamas paralyžiuotąjį: „ Kad žinotumėte žmogaus sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes, - čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, - kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo! (Mato 9, 6 ; dalis teksto paryškinta autorės.) Evangelistas Jonas, pasakodamas apie Kristaus stebuklus, rašo: „ O šitie surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą” (Jono 20, 31).KPK19 51.3

    Iš paprasto Biblijos pavyzdžio, pasakojančio, kaip Jėzus gydė ligonius, galima pasimokyti, kaip tikėti Juo, kad būtų atleistos mūsų nuodėmės. Grįžkime prie pasakojimo apie paralyžiuotąjį Betezdoje. Nelaimingas kenčiantysis buvo bejėgis, jis jau trisdešimt aštuonerius metus negalėjo vaikščioti. Bet Jėzus liepė jam: „ Kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo ”. Ligonis galėjo pasakyti: „Viešpatie, jei Tu mane išgydysi, aš paklusiu Tau”. Bet jis patikėjo Kristaus žodžiais, patikėjo tuo, kad yra išgydytas, ir iš karto pabandė atsistoti. Jis norėjo eiti ir jis ėjo. Jis pasielgė pagal Kristaus žodį, ir Dievas davė jam jėgų. Jis pasveiko.KPK19 52.1

    Panašiai yra su nusidėjėliais. Jie negali išpirkti savo praeities nuodėmių, negali pakeisti savo širdies ir tapti šventi. Bet Dievas pažada visa tai padaryti per Kristų. Jūs tikite tuo pažadu. Jūs išpažįstate savo nuodėmes ir atsiduodate Dievui. Jūs trokštate Jam tarnauti. Kai tik šitai padarysite, Dievas ištesės Savo žodį jums. Jei tik jūs patikėsite tuo pažadu, patikėsite, kad jums yra atleista ir esate apvalytas, - Dievas tai įvykdys. Jūs būsite išgydyti taip pat lengvai, kaip kad Kristus išgydė paralyžiuotąjį, patikėjusį savo galia vaikščioti. Taip BUS, jei tikėsite tuo.KPK19 52.2

    Nelaukite, kol pasijusite pasveikę, bet sakykite: „Aš tikiu tuo, taip ir yra, ir ne todėl, kad tai jaučiu, bet todėl, kad Dievas pažadėjo”.KPK19 53.1

    Jėzus sako: „ Ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus” (Morkaus 11, 24). Pažadėta su viena sąlyga: turime melstis pagal Dievo valią. Dievas nori apvalyti mus nuo nuodėmių, padaryti Savo vaikais, duoti galimybę gyventi šventai. Todėl mes galime prašyti tų palaimų, tikėti, kad jas gausime, ir dėkoti Dievui už tai, kad jas gavome. Tai mūsų privilegija eiti pas Jėzų, būti apvalytiems ir stoti prieš Įstatymą be gėdos ir ramia sąžine. „ Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, [...] gyvenantiems ne pagal kūną, bet pagal Dvasią“ (Romiečiams 8,14).KPK19 53.2

    Todėl jūs nepriklausote sau: esate nupirkti didele kaina. „ Esate atpirkti [...] ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės” (1 Petro 1,18-19). Dėl tokio paprasto dalyko - tikėjimo Dievu - Šventoji Dvasia pradėjo jūsų širdyse naują gyvenimą. Dabar jūs - naujasis Dievo šeimos vaikas, Jis myli jus taip pat, kaip Savo Sūnų.KPK19 54.1

    Dabar, kai atsidavėte Jėzui, neatsitraukite nuo Jo, bet kas dieną kartokite „Aš esu Kristaus. Aš atsidaviau Jam” - ir prašykite Jį įkvėpti jums Šventosios Dvasios ir saugoti jus Savo malone. Jūs tapote Jo vaiku, nes atsidavėte Dievui, pasitikėjote Juo. Tad ir gyvenkite Jame. Apaštalas sako: „ Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite Jame“ (Kolosiečiams 2, 6).KPK19 54.2

    Yra žmonių, kuriems atrodo, kad, prieš tikintis Viešpaties malonių, jie turi pereiti tam tikrus išbandymus ir įrodyti, jog yra pasikeitę. Tačiau netgi dabar jie gali tikėtis Dievo palaiminimų, nes būtent dabar jiems reikalinga Jo malonė ir Kristaus Dvasia, kad galėtų pa-sipriešinti blogiui. Jėzus nori, kad mes ateitume pas Jį tokie, kokie esame: nuodėmingi, bejėgiai, pavaldūs Jam. Mes galime ateiti pas Jį su visomis savo silpnybėmis, savo įnoriais, savo nuodėmėmis ir pulti prie Jo kojų atgailaudami. Tai Jo šlovė, Jis apglėbs mus Savo meilės rankomis ir sutvarstys mūsų žaizdas, apvalys mus nuo visa, kas netyra.KPK19 54.3

    Čia klysta tūkstančiai. Jie netiki,kad Jėzus atleidžia jiems asmeniškai. Jie nesupranta Dievo Žodžio. Kiekvienas, vykdantis Dievo sąlygas, turi teisę žinoti, kad kiekviena nuodėmė yra lengvai atleidžiama. Vykite šalin abejones, jog Dievo pažadai skirti ne jums! Jie duoti kiekvienam atgailaujančiam. Kiekvienai tikinčiai sielai tarnaujantys angelai neša malonę ir jėgą, gautas per Kristų. Nėra nė vieno tiek nuodėmingo žmogaus, kad nerastų jėgų, tyrumo ir teisumo Kristuje, mirusiame už jį. Kristus yra pasiruošęs nuvilkti jūsų suteptą apdarą ir aprengti jus baltais teisumo drabužiais. Jis kviečia gyventi, bet ne mirti.KPK19 55.1

    Dievas nesielgia su mumis taip, kaip mes, mirtingi žmonės, elgiamės vienas su kitu. Jo mintys kupinos gailesčio, meilės ir užuojautos. Jis sako: „Tepalieka nedorėlis savo kelią ir nusidėjėlis - savo kėslus! Tegrįžta jis pas Viešpatį, kad jo pasigailėtų, pas mūsų Dievą, nes Jis labia atlaidus “. „ Išsklaidysiu tavo nusižengimus kaip debesį, tavo nuodėmes kaip miglą“ (Izaijo 55, 7; 44, 22). „Aš netrokštu nė vieno mirties, - tai Viešpaties Dievo žodis. - Grįžkite ir būkite gyvi!“ (Ezechielio 18, 32)KPK19 55.2

    Šėtonas pasiruošęs paslėpti visus Dievo palaimintus pažadus. Jis trokšta atimti iš sielos kiekvieną vilties kibirkštėlę, kiekvieną šviesos spindulėlį. Bet jūs neturite leisti jam to padaryti. Neklausykite gundytojo, bet sakykite: „Jėzus mirė, kad aš galėčiau gyventi. Jis myli mane ir nenori, kad aš žūčiau. Aš turiu užjaučiantį Dangiškąjį Tėvą. Nors aš piktnaudžiavau Jo meile, išeikvodamas Jo duotus palaiminimus, „kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu! “ Šis pavyzdys rodo, kaip paklydėlis gali būti susigrąžintas: „Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo“ (Luko 15,18-20).KPK19 56.1

    Tačiau, kad ir koks švelnus ir jaudinantis būtų šitas palyginimas, jis nepakankamai išreiškia begalinę Dangiškojo Tėvo užuojautą. Viešpats per pranašą skelbia: „ Amžina meile Aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile ” (Jeremijo 31,3 ; dalis teksto paryškinta autorės.) Kol nusidėjėlis dar yra toli nuo Tėvo namų, švaistydamas savo turtą svetimoje šalyje, Tėvo širdis ilgisi jo. Kiekvienas sieloje pabudęs troškimas yra ne kas kita, kaip Šventosios Dvasios - įkalbinėjančios, maldaujančios, traukiančios paklydėlį prie mylinčio Tėvo širdies - kvietimas.KPK19 56.2

    Ar jūs galite abejoti, turėdami tiek daug Biblijos pavyzdžių? Ar jūs galite patikėti, jog nelaimingą nusidėjėlį, trokštantį išpažinti savo nuodėmes, Viešpats rūsčiai sulaikys? Arba kad Jis neleis jam pulti po Savo kojomis ir atgailauti. Vykite šalin tokias mintis! Niekas taip nekenkia jūsų sielai, kaip toks mūsų Dangiškojo Tėvo supratimas. Jis neapkenčia nuodėmės, bet myli nusidėjėlį. Per Kristų Jis atidavė Save patį, kad visi norintys būtų išgelbėti ir amžinai laimingi Šlovės karalystėje. Kaip dar švelniau ir išraiškingiau Jis galėjo parodyti Savo meilę mums? Jis sako: „ Argi gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, Aš tavęs niekada neužmiršiu“ (Izaijo 49,15).KPK19 57.1

    Klausykite, jūs, abejojantys ir besibaiminantys! - Jėzus gyvena, kad mus užtartų. Dėkokite Dievui už Jo brangaus Sūnaus paaukojimą ir melskitės, kad Jėzus nebūtų miręs dėl jūsų bergždžiai. Dvasia kviečia jus šiandien. Atvira širdimi ateikite pas Jėzų, ir jūs galėsite tikėtis Jo palaimos. užmiršti savo mažylį?”KPK19 57.2

    Skaitydami pažadus, atminkite, kad jie parodo ne-apsakomą Dievo meilę ir gailestingumą. Begalinė užuojauta traukia didžiulę beribės Meilės širdį prie nusidėjėlio. Jame „ turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą Jo malonės gausa“ (Efeziečiams 1, 7). Taip, tik tikėkite, kad Jis - jūsų Padėjėjas. Jis nori atnaujinti dorovinę žmogaus esmę. Jeigu jūs artėsite Jo link, išpažindami nuodėmes ir atgailaudami, Jis taip pat artės jūsų link su gailesčiu ir užuojauta.KPK19 57.3

    *****

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents