10 - Dievo Pažinimas

*****

Ivairiais būdais Dieas stengiasi mums pranešti apie Save, kad mes galėtume su Juo bendrauti. Gamta nuolat veikia mūsų jausmus. Atviraširdis žmogus, pamatęs Dievo rankų darbus, susižavės Jo meile ir šlove. Kas norės klausytis, tas išgirs ir supras, jog Dievas bendrauja su mumis per gamtą. Žaliuojantys laukai ir didingi medžiai, pumpurai ir žiedai, plaukiantys debesys ir krintantys lietaus lašai, čiurlenantis upeliukas ir dangaus didingumas kalba mūsų širdims ir kviečia susipažinti su Tuo, kuris visa tai sukūrė.KPK19 84.1

Mūsų Išgelbėtojas mėgo aiškinti Savo brangiąsias tiesas gamtos pavyzdžiais. Tiek kasdieninio mūsų gyvenimo įvykiai ir buitis, tiek ir medžiai, paukščiai, gėlės slėniuose, kalnai, ežerai ir dangaus skliautas atspindi tiesą. Todėl Jo pamokos dažnai pasiekdavo žmonių sąmonę, kad ir kaip jie būtų užsiėmę kasdieniais rūpesčiais ir darbais.KPK19 84.2

Dievas nori, kad Jo vaikai vertintų Jo darbus ir gėrėtųsi paprasta, ramia gamta, kuria Jis papuošė mūsų žemiškuosius namus. Dievui patinka, kas gražu, bet charakterio grožį Jis vertina labiau už išorinį. Dievas norėtų, kad mes ugdytume savo skaistumą ir paprastumą - savybes, dėl kurių žavios gėlės.KPK19 84.3

Jei atidžiai įsiklausysime, - visa Dievo kūryba mokys mus paklusnumo ir pasitikėjimo Juo. Nuo žvaigždžių, per amžius keliaujančių joms numatytu keliu, iki mažiausio atomo - visi kūriniai paklūsta Kūrėjo valiai. O Dievas rūpinasi kiekvienu ir išlaiko visa, ką yra sukūręs. Tas, kuris valdo nesuskaičiuojamus Visatos pasaulius, tuo pačiu metu rūpinasi mažu paukšteliu, nerūpestingai suokiančiu paprastą giesmelę. Dievas Tėvas švelniai stebi kiekvieną nuolat: kai einame į darbą, kai meldžiamės, kai einame miegoti ir keliamės rytą, kai turtuolis puotauja rūmuose ar vargšas sukviečia savo vaikus prie vargano stalo. Nė viena ašara nenukrinta, Dievo nepastebėta. Nė viena šypsena nelieka Jam nežinoma.KPK19 85.1

Jei mes visiškai tuo patikėtume, iš mūsų gyvenimo išnyktų visi nepagrįsti rūpesčiai. Jei mes visus, ir didelius, ir mažus rūpesčius atiduotume į Dievo, kurio nebaimina jų gausumas ir sunkumas, rankas, mes taip dažnai nenusiviltume savo gyvenime. Tada mes džiaugtumės dvasine ramybe, kurios daugelis neturi.KPK19 85.2

Grožėdamiesi patrauklia žemiška gamta, mąstykite apie busimąjį pasaulį, kuriame nebus nuodėmės ir mirties, kur gamtoje nebus nė vieno prakeikimo pėdsako. Įsivaizduokite išgelbėtųjų tėvynę ir atminkite, jog ji bus žymiai gražesnė, nei matote net lakiausioje vaizduotėje. Įvairiausios Dievo dovanos gamtoje yra tik silpnas Jo šlovės atspindys. Šventajame Rašte parašyta: „ Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli“ (1 Korintiečiams 2, 9).KPK19 86.1

Ir poetas, ir gamtininkas gali daug papasakoti apie gamtą. Bet tik krikščionis ypatingai įvertins žemės grožį, nes atpažins joje savo Tėvo rankų darbą. Jis išvys Jo meilę ir gėlelėje, ir krūme, ir medyje. Teisingai suprasti kalno ir slėnio, upės ir jūros reikšmę galima, tik žiūrint į juos kaip į Dievo meilės žmogui išraišką.KPK19 86.2

Dievas kreipiasi į mus Savo Apvaizdos darbais ir Savo Dvasia veikdamas mūsų širdis. Mes galime daug pasimokyti iš įvykių ir pasikeitimų kasdieniniame gy-venime, jei tik mūsų širdis bus tiek atvira, kad įžvelgtume tą pamoką. Psalmių giedotojas, mąstydamas apie dieviškosios Apvaizdos darbą, sako: „Ištikimosios Vieš-paties meilės kupina žemė“. „ Išmintingas žmogus pastebės šiuos dalykus ir mąstys apie Viešpaties ištikimąją meilę“ (Psalmė 33, 5; 107 43).KPK19 86.3

Dievas į mus kreipiasi per Savo Žodį. Šventajame Rašte ryškiai atskleidžiamas Jo charakteris, Jo santykiai su žmonėmis, didysis atpirkimo darbas. Biblija pasakoja apie patriarchus, pranašus ir kitus šventuosius senovės žmones. Jie buvo „kaip ir mes“ (Jokūbo 5,17). Mes matome, kad jie, kaip ir mes, nusimindavo, bet kovojo su liūdesiu, kad jie, kaip ir mes, buvo gundomi, bet atsikeldavo ir kovodavo Dievo malonės jėga. Šie pavyzdžiai turi mus padrąsinti siekti teisumo. Kai mes sužinome apie jų nuostabius išgyvenimus, apie tai, kokia šviesa, meile ir palaimomis jie su džiaugsmu naudojosi, ką jie nuveikė per jiems suteiktą malonę, tada toji pati Dvasia įžiebia Šventosios ugnies kibirkštėles mūsų širdyse. Tada mes trokštame būti panašūs į juos charakteriu ir vaikščioti su Dievu, kaip kad jie.KPK19 86.4

Ką Jėzus yra pasakęs apie Senąjį Testamentą, dar geriau tinka Naujajam: „ Tie Raštai ir liudija apie Mane“ (Jono 5,39), - Atpirkėją, kuriame visi mato amžinojo gy-venimo viltį. Taip, visa Biblija pasakoja apie Kristų - nuo pirmojo pasakojimo apie pasaulio sukūrimą, - nes „ be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę”, - iki paskutinio pažado: „Štai Aš veikiai ateinu“ (Jono 1, 3; Apreiškimo 22, 12) - mes skaitome apie Jo darbus ir klausomės Jo balso. Jei jūs norite geriau pažinti Gelbėtoją, tyrinėkite Šventąjį Raštą.KPK19 87.1

Tegul Dievo žodžiai pasiekia jūsų širdis. Tai - gyvasis vanduo, numalšinantis jūsų didžiulį troškulį. Jie - tarsi gyvoji duona iš dangaus. Jėzus skelbė: „Jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite sa-vyje gyvybės “. Po to Jis paaiškino: „Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas“ (Jono 6, 53.63). Valgyda-mi ir gerdami mes pastipriname savo kūną. Tai tinka ir dvasiniam gyvenimui: tai, apie ką mąstome, suteikia mūsų dvasinei prigimčiai moralinę paramą ir stiprybę.KPK19 87.2

Atpirkimas - tai paslaptis, į kurią nori pažvelgti an-gelai. Jį tyrinės ir giedos jo šlovei atpirktieji per visą amžinybę. Nejaugi neverta jau dabar pradėti kruopščiai jį tyrinėti ir galvoti apie jį? Begalinė Jėzaus meilė ir gailestingumas, Jo auka už mus skatina rimtai susimąstyti. Mes turime galvoti apie mūsų brangaus Atpirkėjo ir Tarpininko charakterį. Mes turime mąstyti apie Jo misiją išgelbėti Savo žmones iš nuodėmių. Svarstant šias dangiškąsias temas, mūsų tikėjimas ir meilė stiprės, mūsų maldos taps priimtinesnės Dievui, nes bus vis labiau ir labiau persipynusios su tikėjimu ir malda.KPK19 88.1

Mąstydami apie Gelbėtojo tobulumą, mes trokštame visiškai pasikeisti, atsinaujinti ir savo skaistumu prilygti Jam. Žmogus alks ir trokš tapti panašus į Tą, kurį mes dieviname. Juo daugiau mes galvosime apie Kristų, juo daugiau pasakosime apie Jį kitiems, juo aiškiau rodysime Jo pavyzdį pasauliui.KPK19 88.2

Biblija buvo parašyta ne vien mokytiesiems. Priešingai, ji buvo skirta paprastiems žmonėms. Didžiosios tiesos, reikalingos išgelbėjimui, yra akivaizdžios. Niekas, išskyrus tuos, kurie pasitiki savimi, o ne vykdo Dievo valios, negali suklysti ir išsukti iš teisingo kelio.KPK19 88.3

Mes neturime klausytis kitų žmonių liudijant tai, ko moko Šventasis Raštas, bet patys turime tyrinėti Dievo Žodį. Jei mes leisime kitiems galvoti už mus, mūsų dvasinės jėgos ir gabumai susilpnės. Mums taip trūks vertingų temų apmąstymams, jog mes prarasime suge-bėjimą suvokti gilią Dievo Žodžio mintį. Ir atvirkščiai, mes tapsime įžvalgesni, ieškodami ryšio tarp atskirų Biblijos temų, lygindami vieną Rašto vietą su kita ir vienus dvasinius dalykus su kitais.KPK19 88.4

Niekas taip nedidina intelekto, kaip Rašto tyrinėjimas. Jokia kita knyga - tik Biblija - gali sukelti tiek daug minčių, suteikti tiek daug jėgų ir padidinti mūsų sugebėjimus. Šventojo Rašto tiesos taurina mūsų sugebėjimus. Šventojo Rašto tiesos taurina mūsų sielą. Jei Dievo Žodis būtų tyrinėjamas taip, kaip reikia jį tyrinėti, žmonės būtų išmintingesni ir tauresni, jų siekiai būtų pastovesni, ką retai galima pamatyti šiais laikais.KPK19 89.1

Maža naudos iš skuboto Šventojo Rašto skaitymo. Galima perskaityti visą Bibliją, bet nepastebėti jos grožio, nesuprasti jos gilių ir paslėptų minčių. Kiekvieną eilutę reikia tyrinėti tol, kol suprasime jos reikšmę ir ryšį su išgelbėjimo planu. Toks tyrinėjimas kur kas vertingesnės už betikslį daugelio dalių pasklaidymą, nieko nepasimokant. Visada turėkite Bibliją su savimi. Radę galimybę, skaitykite ją, įsiminkite tekstus. Net ir vaikščiodami gatvėmis jūs galite apmąstyti atskiras eilutes ir jas įsiminti.KPK19 89.2

Mes negalime įsigyti išminties be uolių pastangų ir skaitydami Bibliją be maldos. Kai kurios Rašto dalys yra paprastos ir aiškios. Bet yra ir tokių, kurių minties negalima suprasti iš pirmo žvilgsnio. Eilutė turi būti lyginama su eilute. Reikia atidžiai tyrinėti ir melstis. Tik toks tyrinėjimas atsipirks. Kaip kalnakasys randa po žeme vertingo metalo gyslą, taip ir žmogus, atkakliai ieškantis Dievo Žodžio, ras paslėptus didžiausios vertės tiesos turtus, nematomus nerūpes tingam skaitytojui. Įkvėpimo žodžiai, kylantys širdyse, bus tarsi srovelės iš gyvybės versmės.KPK19 89.3

Niekada netyrinėkite Biblijos be maldos. Prieš atsiversdami jos puslapus, mes turime prašyti Šventosios Dvasios, kad Ji mus apšviestų, ir Ji tai būtinai padarys. Natanaeliui atėjus pas Jėzų, Išgelbėtojas sušuko: „ Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos’. Natanaelis paklausė: ’Iš kur mane pažįsti?’ Jėzus atsakė: ’Prieš pakviečiant tave Pilypui, Aš mačiau tave po figmedžiu(Jono 1, 47-48). Taip Jėzus mato ir mus, be-simeldžiančius vienumoje, jeigu Jo ieškome, jei trokštame, kad Jis Savo šviesa apšviestų mūsų širdis ir padėtų suprasti Tiesą. Šviesos angelai bus su tais, kurie nuolankia širdimi ieško dieviškojo Vadovo.KPK19 90.1

Šventoji Dvasia išaukština ir šlovina Gelbėtoją. Tai Ji turi mums parodyti Kristų, Jo teisumo tyrumą ir didįjį išgelbėjimą per Jį. Jėzus sako: „Ji pašlovins Mane, nes ims iš to, kas Mano, ir jums tai paskelbs“ (Jono 16,14). Tik Tiesos Dvasia gali geriausiai atskleisti dieviškąją tiesą. Kaip didžiai Dievas vertina žmoniją, jei atidavė Savo Sūnų mirti už ją ir siunčia Savo Dvasią mokyti ir vesti mus vaisingu keliu!KPK19 90.2

*****