Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    9 - Darbas Ir Gyvenimas

    *****

    Dievas yra Visatos gyvybės, šviesos ir džiaugsmo šaltinis. Tarsi saulės šviesa, tarsi veržlios šaltinio versmės liejasi Jo palaiminimai Jo kūriniams. Jei žmonių širdyse gyvena Dievas, tai Jo teikiama gyvybė meile ir palaimomis bus perduodama aplinkiniams.KPK19 77.1

    Mūsų Gelbėtojas džiaugėsi tobulindamas ir atpirkdamas puolusią žmoniją. Dėl to Jis nepagailėjo Savo gyvybės ir, paneigęs gėdą, iškentė nukryžiavimą. Angelai taip pat darbuojasi kitų laimei. Tai jiems teikia džiaugsmą. Tai, ką savimylos supranta kaip pažeminimą - „ tarnavimą nelaimingiems, ; blogo būdo ir žemesnės S’ padėties žmonėms, - yra šventųjų angelų darbas. Pasiaukojančios Kristaus meilės dvasia - tai dvasia, viešpataujanti danguje ir esanti dangiškosios laimės esmė. Tai dvasia, kurią turės Kristaus sekėjai ir kuri įkvėps jų darbus.KPK19 77.2

    Jei širdyje puoselėjama meilė Kristui, jos malonaus aromato negalima paslėpti. Jos įtaką jus visi, su kuriais mes bendrausime. Kristaus dvasia širdyje yra tarsi gai-vinantis šaltinis dykumoje, žūstančius pagirdantis gyvybę duodančiu vandeniu.KPK19 77.3

    Meilė Jėzui pasireikš troškimu dirbti taip, kaip Jis dirbo žmonijos palaimai ir atnaujinimui. Ji skatins mylėti, užjausti, švelniai ir jautriai elgtis su visais Dangiškojo Tėvo kūriniais.KPK19 78.1

    Gelbėtojo gyvenimas žemėje nebuvo lengvas. Jis gy-veno ne Sau, bet atkakliai, uoliai ir nenuilstamai dirbo, kad išgelbėtų žmoniją. Nuo gimimo iki mirties ant kryžiaus Jis ėjo išsižadėjimo keliu, nevengdamas sunkumų, kankinančių kelionių, varginančių rūpesčių ir darbų. Jis sakė: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir Savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20,28). Tai buvo Jo gyvenimo tikslas. Visa kita buvo antraeiliai dalykai, tarnaujantys tam tikslui. Vykdyti Dievo valią ir baigti Jo pradėtą darbą buvo kas-dieninė Jo duona. Dirbdamas Jėzus užmiršdavo Save ir Savo interesus.KPK19 78.2

    Todėl visi, besidalijantys Kristaus malone, turi būti pasiruošę bet kokiai aukai, idant tie, už kuriuos Jis mirė, galėtų gauti tokią pačią dangiškąją dovaną. Jie turi padaryti viską, kad pasaulis, kuriame jie gyvena, taptų geresnis. Šventoji Dvasia, veikianti žmoguje, parodo, kad jo širdis yra visiškai atsinaujinusi. Vos tik žmogus ateina pas Kristų, jam kyla noras paskelbti kitiems, kokį brangų Draugą jis įsigijo, - jis negali slėpti širdyje tokios šventos tiesos. Jei esame aprengti Kristaus teisumu, jei Jo Dvasia yra mūsų širdyse ir teikia mums daug džiaugsmo, mes nesugebėsime tylėti. Jei mums yra tekę pamatyti ir pajusti, jog Viešpats yra geras, mes turėsime ką papasakoti. Kaip Pilypas, suradęs Išgelbėtoją, kviesime pas Jį kitus. Mes stengsimės parodyti jiems Kristaus žavesį ir patrauklumą, atskleisti, kokia nematoma tikrovė laukia pasaulio. Jie trokš eiti Jėzaus pramintu keliu. Jie labai norės, kad ir aplinkiniai pamatytų „ Dievo Avinėlį, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (žr. Jono 1, 29).KPK19 78.3

    Mūsų pastangos padaryti kitus laimingus atneš pa-laimas mums patiems. Toks ir buvo Dievo tikslas - kad mes taip pat dalyvautume atpirkimo darbe. Jis suteikė žmonėms teisę tapti dieviškosios Esybės dalimi, kad jie po to paskleistų palaiminimus savo artimiesiems. Tai pati didžiausia garbė, didžiausias džiaugsmas, kurį Dievas galėjo suteikti žmonėms. Taip tie, kurie tapo šios meilės tarnystės dalininkais, bus atvesti prie savo Kūrėjo arčiausiai.KPK19 79.1

    Dievas būtų galėjęs pavesti šį atsidavimo reikalaujantį tarnavimą - skelbti Evangeliją - dangiškiesiems angelams. Savo tikslui įgyvendinti Jis galėjo pasinaudoti ir kitais būdais. Bet, be galo mus mylėdamas, Jis nusprendė padaryti mus Savo, Kristaus ir angelų bendradarbiais, kad galėtume dalytis palaiminimais ir džiaugsmu, kurį suteikia nesavanaudiškas tarnavimas, ir jausti tą patį dvasinį pakilimą.KPK19 79.2

    Mes galime būti vieningi su Kristumi, tik gerai suvokę Jo kančias. Kiekvienas pasiaukojimas stiprina geradarystės dvasią mūsų širdyse ir priartina mus prie pasaulio Atpirkėjo, kuris, „ būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per Jo neturtą“ (2 Korintiečiams 8, 9). Tik dirbant darbą, kuriam buvome sukurti, gyvenimas gali tapti mums tikra palaima.KPK19 79.3

    Jeigu jūs pradėsite dirbti, kaip to nori Kristus, ir laimėsite Jam sielų, jūs trokšite ir alksite teisumo, jūs pajusite, kad jums reikia gilesnio dvasinio patyrimo, kad jūs turite geriau pažinti dieviškuosius dalykus. Jūs viso to prašysite Dievą. Jis sustiprins jūsų tikėjimą, o jūsų siela numalšins troškulį prie gilaus išgelbėjimo šaltinio. Gyvenimo sunkumai ir išbandymai skatins jus tyrinėti Bibliją ir melstis. Jūs augsite Kristaus malone ir pažinimu bei įsigysite turtingą dvasinę patirtį.KPK19 80.1

    Nesavanaudiško tarnavimo kitiems dvasia suteikia charakteriui tvirtumo, pastovumo, Kristaus grožio, o pačiam žmogui teikia ramybę ir laimę. Jo siekiai tampa kilnesni, širdyje nelieka vietos tingumui ir egoizmui. Tie, kurie naudosis krikščioniškomis malonėmis, augs dvasiškai ir taps stiprūs, kad tarnautų Dievui. Jie įsigis aiškų dvasinį regėjimą, jų tikėjimas nuolat didės, jų maldos bus karštesnės ir stipresnės. Dievo Dvasia, veikianti jūsų dvasią, sukels sieloje šventus sąskambius, kaip atsaką į dieviškąjį prisilietimą. Tie, kurie pasišvenčia dirbti kitų gerovei, eina teisingu išgelbėjimo keliu.KPK19 80.2

    Vienintelis būdas augti malone - nesavanaudiškai atlikti kiekvieną Kristaus mums pavestą darbą. Mes turime daryti viską, ką sugebame, kad padėtume tapti laimingiems tiems, kuriems reikia mūsų pagalbos, ir prisidėtume prie jų laimės kūrimo. Stiprybė įgyjama patirtimi, o patirtis - aktyviai gyvenant. Tie, kurie nori krikščioniškai gyventi, pasyviai priimdami per malonę duodamas palaimas, nieko nedarydami dėl Kristaus, paprasčiausiai valgo duoną veltui. Ir fiziniame, ir dva-siniame pasaulyje tai baigiasi asmenybės sunykimu ir išsigimimu. Žmogus, atsisakęs judinti rankas ir kojas, greitai nebegalės jomis naudotis. Taip ir krikščionis, nesinaudodamas Dievo duotomis jam jėgomis, ne tik nebeauga Kristuje, bet praranda ir turėtas jėgas.KPK19 80.3

    Dievas numatė Kristaus Bažnyčią būti tarpininke gelbstint žmoniją. Jos tikslas - skelbti pasauliui Evangeliją. Tai privalo daryti visi krikščionys - kiekvienas pagal savo talentą ir galimybes. Pažinę Kristaus meilę, mes tampame tarsi skolininkai tų, kurie Jo dar nepažįsta. Dievas davė šviesą ne tik mums vieniems; Jis davė ją, kad skleistume kitiems. Jei visi Kristaus sekėjai būtų pasiruošę vykdyti šią pareigą, tai vietoje vieno, dabar skelbiančio Evangeliją pagoniškoms šalims, atsirastų tūkstančiai skelbėjų. O visi, negalintys būti misionieriais, paremtų juos savo lėšomis, nuoširdžia užuojauta, maldomis. Sielų gelbėjimo darbas būtų uoliau vykdomas ir krikščioniškose šalyse.KPK19 81.1

    Norėdami dirbti Kristui, mes neturime palikti artimųjų ir vykti į pagoniškas šalis, jei mūsų pagalbos reikia namie. Mes galime darbuotis Kristui šeimos ratelyje, bažnyčioje, tarp bendradarbių ir žmonių, su kuriais bendraujame.KPK19 81.2

    Didesnę Savo gyvenimo žemėje dalį Gelbėtojas pra-leido kantriai dirbdamas Nazareto dailidės dirbtuvė se. Tarnaujantys angelai lydėjo Gyvybės Viešpatį, Jam bendraujant su žemdirbiais ir darbininkais. Jo niekas nepažino ir nešlovino. Jis nuoširdžiai dirbo Savo darbą ir užsiimdamas kukliu amatu, ir gydydamas ligonius, ir vaikščiodamas audringomis Galilėjos ežero bangomis. Taip ir mes, vykdydami net mažiausius įpareigojimus, nežymūs ir nepastebimi gyvenime, - galime vaikščioti ir darbuotis kartu su Jėzumi.KPK19 81.3

    Apaštalas sako: „Kiekvienas jūsų, broliai, koksai buvo pašauktas, toks ir tepasilieka prieš Dievą” (1 Korintiečiams 7, 24) . Verslininkas gali dirbti taip, kad šlovintų Viešpatį, kuriam yra ištikimas. Jeigu jis yra tikras krikščionis, tai savo darbais rodys šį tikėjimą ir atskleis žmonėms Kristaus dvasią. Stropus ir uolus amatininkas gali dirbti taip, kaip Tas, kuris triūsė, vaikščiodamas tarp Galilėjos kalvų. Visi, besivadinantys krikščionimis, turi dirbti taip, kad kiti, matydami jų gerus darbus, pradėtų šlovinti savo Kūrėją ir Atpirkėją.KPK19 82.1

    Daugelis atsisako tarnauti Kristui Dievo suteiktomis dovanomis, nes kiti yra gabesni ir turi kitokių privalumų. Jie mano, kad tik talentingi žmonės turi skirti savo sugebėjimus tarnauti Dievui, kad tik išrinktieji yra apdovanoti ypatingais gabumais, o kiti nėra pašaukti į dovanų dalybas ir negali dirbti Kristui. Bet šito nesako Biblijos pavyzdys. Seimininkas, pasišaukęs savo tarnus, kiekvienam nurodo jo darbą.KPK19 82.2

    Ir mažiausias pareigas gyvenime mes galime vykdyti su meile, „ kaip Viešpačiui“ (Kolosiečiams 3, 23) . Jei visa širdimi mylime Dievą - mūsų gyvenimas liudys tai. Mus sups maloni Kristaus Dvasia, o mūsų įtaka kitiems didės ir laimins juos.KPK19 83.1

    Jūs neturite laukti palankių aplinkybių, kad pradė-tumėte tarnauti Dievui. Jūs neturite mąstyti, ką apie jus pagalvos pasaulis. Jeigu jūsų kasdieninis gyvenimas liudija jūsų tikėjimo tyrumą ir nuoširdumą, tai kiti įsitikins, jog jūs trokštate jiems gero, ir jūsų pastangos nebus bergždžios.KPK19 83.2

    Kukliausias ir nuolankiausias Jėzaus mokinys gali būti palaiminimu kitiems. Jis gali net nesuprasti, jog daro kažką ypatingai gero. Bet jo įtaka sukelia vis didėjančias palaimų bangas, nors apie jų pasekmes jis gali ir nežinoti iki paskutinės atpildo dienos. Jis nejaučia ir nežino, jog atlieka didžiulį darbą. Jis nesikamuoja, nerimaudamas dėl sėkmės, tik ramiai eina pirmyn, sąžiningai dirbdamas Dievo jam pavestą darbą. Tokie žmonės gyvens ne veltui. Jie vis labiau darysis panašūs į Kristų. Jie tiks svarbesniam darbui ir būsimajame džiaugsmingame gyvenime, nes jau žemėje bendradarbiavo su Dievu.KPK19 83.3

    *****

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents