Lobio Ieškojimas

Dievo Žodis turi būti mūsų tyrinėjimo objektas. Mes turime auklėti savo vaikus remdamiesi jo tieso-mis. Tai yra neišsenkančių turtų šaltinis, bet žmonės neranda jų, nes neieško taip, kad jis taptų jų nuosa-vybe. Daugelis pasitenkina menkomis užuominomis, susijusiomis su tiesa. Jie pasitenkina vos prakasę paviršių, manydami, kad turi viską, kas yra būtina. Kitų žodžius jie priima kaip tiesą, nes yra per daug nerūpestingi, kad stropiai ir uoliai dirbtų patys, kad patys imtųsi ieškoti Žodyje pavaizduotų lobių. Žmo-gaus išradimai yra ne tik nepatikimi, bet ir pavojingi, nes jie tapatina žmogų ir Dievą. Jie žmonių žodžius rašo ten, kur turėtų būti parašyta: „Taip sako Vieš-pats”.Pl 86.1

Kristus yra Tiesa. Jo žodžiai yra tiesa, ir jie turi gilesnę reikšmę, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Visi Kristaus pasakymai yra daug vertesni, nors atrodo kukliai. Protai, kurie atgaivinti Šventosios Dvasios, iš karto supras, kokia tų žodžių vertė. Jie atpažins tiesos brangakmenius, nors jie gali būti paslėpti kaip tas lobis žemėje.Pl 86.2

Žmonių teorijos ir spėliojimai niekada nepadės suprasti Dievo Žodžio. Tie, kurie mano, kad supranta filosofiją, tikisi, kad jų paaiškinimų reikia tiems, kurie nori atrakinti žinojimo lobius ir apsaugoti bažnyčią nuo klaidų. Bet būtent šie paaiškinimai įvedė klai-dingas teorijas ir klaidas. Žmonės atkakliai stengėsi paaiškinti tai, kas, jų manymu, buvo painu, bet perne-lyg dažnai jų pastangos tik dar labiau supainiodavo tai, ką jie stengėsi išaiškinti.Pl 87.1

Kunigai ir fariziejai manė, kad jie kaip mokytojai atlieka didelį darbą, iškeldami savo aiškinimą aukš-čiau Dievo Žodžio, tačiau Kristus pasakė jiems: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo galybės” (Mato 22, 29) Jis apkaltino juos žmonių išgalvotų prie-sakų (Morkaus 7, 7) mokymu. Nors jie buvo Dievo apreiškimų mokytojai, nors manė suprantą Jo žo-džius, jie nebuvo tikrieji Jo Žodžio vykdytojai. Šėtonas užtemdė jų akis, kad jie negalėtų matyti tikrosios prasmės.Pl 87.2

Taip elgiasi daugelis žmonių ir mūsų dienomis. Daugelis bažnyčių yra kaltos dėl šios nuodėmės. Kyla didelis pavojus, kad protingais laikomi šių dienų žmonės pakartos žydų mokytojų patirtį. Jie klaidingai aiškina dieviškajį apreiškimą, ir žmonės patenka į keblią padėtį. Jie yra apgaubiami tamsos todėl, kad neteisingai suvokia dievišką tiesą.Pl 87.3

Šventojo Rašto nereikia skaityti blankioje tradicijų arba žmonių nuomonės šviesoje. Mėginti aiškinti Raštą, remiantis padavimais arba žmonių vaizduote, tai tas pat, kas bandyti paryškinti saulės šviesą fakelu. Šventam Dievo Žodžiui nereikia žemės fakelo spingsėjimo, kad jo šlovė taptų matoma. Jis pats yra šviesa - Dievo šlovės atskleidimas, ir šalia jo kiekviena kita šviesa blanksta.Pl 87.4

Tyrinėti turėtume rimtai ir nuodugniai. Tikslus, aiškus tiesos suvokimas niekuomet nebus atpildas už tingumą. Jokia žemiška palaima negali būti pasiekta be stropių, kantrių, atkaklių pastangų. Jei žmonės siekia sėkmės versle, jie turi ryžtingai siekti rezultatų ir tikėtis sėkmės. Mes taip pat negalime tikėtis, kad patirsime dvasinį pažinimą be stropaus darbo. Tie, kurie trokšta rasti tiesos lobius, privalo juos iškasti, kaip kalnakasys ieško lobių, paslėptų žemėje. Joks atsainus, atmestinas darbas neduos naudos. Labai svarbu tiek senam, tiek jaunam ne tik skaityti Dievo Žodį, bet ir stropiai jį tyrinėti, karštai melstis ir ieškoti tiesos, kaip paslėpto lobio. Tiems, kurie taip daro, bus atlyginta, nes Kristus pagilins supratimą.Pl 88.1

Mūsų išsigelbėjimas priklauso nuo tiesos, kuri sly-pi Šventajame Rašte, žinojimo. Dievo valia yra, kad mes ją turėtume. Tyrinėkite brangią Bibliją alkana ir ištroškusia širdimi. Gilinkitės į Dievo Žodį, kaip kalnakasys skverbiasi į žemę, kad rastų aukso gyslas. Niekados nemeskite tyrinėjimo tol, kol neatradote savojo ryšio su Dievu ir neatskleidėte Jo valios jūsų atžvilgiu. Kristus pareiškė: „Ir ko prašysite Mano vardu, Aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje. Jei ko prašysite Manęs Mano vardu, Aš pa-darysiu” (Jono 14,13.14).Pl 88.2

Pamaldūs ir talentingi žmonės stveriasi amžinųjų vertybių, bet dažnai jie nesupranta jų, nes matomi daiktai užtemdo nematomųjų šlovę. Tas, kuris norėtų sėkmingai ieškoti paslėpto lobio, turi užsibrėžti aukštesnius siekius, nei šio pasaulio dalykai. Jo po-linkiai ir sugebėjimai turi būti pašvęsti ieškojimui.Pl 88.3

Nepaklusnumas uždarė duris į platų žinių pa-saulį, kurių buvo galima pasisemti iš Šventojo Rašto. Šventasis Raštas, palaikantis paklusnumo Dievo įsakymams kelią, neturi būti saistomas su žmonių prietarais ir nepatiklumu. Jį gali suprasti tiktai tie, kurie nuolankiai siekia tiesos, kad paklustų jai.Pl 89.1

Jūs klausiate, ką aš turiu daryti, kad būčiau išgel-bėtas? Jūs turite atmesti savo išankstinę nuomonę, savo paveldėtas ir įgytas idėjas prie tyrinėjimo durų. Jei jūs tyrinėjate Šventąjį Raštą, kad patvirtintumėte savo nuomonę, jūs niekuomet neatskleisite tiesos. Tyrinėkite tam, kad sužinotumėte, ką sako Viešpats. Jei jums tyrinėjant ima griūti jūsų supratimas, jei matote, kad jūsų nuomonė neatitinka tiesos, neaiš-kinkite tiesos taip, kad derėtų su jūsų įsitikinimu, bet priimkite jums siunčiamą šviesą. Atverkite protą ir širdį, kad galėtumėte pamatyti Dievo Žodžio stebuklus.Pl 89.2

Tikėjimas Kristumi, kaip pasaulio Atpirkėju, reikalauja apšviesti protą, kuriam vadovauja širdis, kad būtų galima atskirti ir įvertinti dievišką lobį. Šis tikėjimas yra neatskiriamas nuo atgailos ir charakterio atgimimo. Turėti tikėjimą - vadinasi, rasti ir priimti Evangelijos lobį su visais įpareigojimais, kuriuos ji uždeda.Pl 89.3

„Jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės” (Jono 3, 3). Žmogus gali manyti ir įsivaizduoti, bet netikinčios akys negali pamatyti lobio. Kristus atidavė Savo gyvybę, kad suteiktų mums šį neįkainojamą lobį, bet be atgimimo per tikėjimą Jo krauju nuodėmės nebus atleistos, jokia žūstanti siela lobio neatras.Pl 89.4

Šventoji Dvasia turi mus apšviesti, kad pamaty-tume Dievo Žodžio tiesas. Gražiausi pasaulio daiktai nematomi tol, kol saulė, išsklaidydama tamsą, neuž-lieja jų savo šviesa. Taip ir Dievo Žodžio lobiai nėra vertinami tol, kol jų neapšviečia skaistūs Teisumo Saulės spinduliai.Pl 90.1

Šventoji Dvasia, atsiųsta begalinės Dangaus mei-lės, Dievo dalykus atskleidžia kiekvienai sielai, kuri be išskaičiavimų tiki Kristumi. Jo jėga gyvybingos tiesos, nuo kurių priklauso žmogaus išgelbėjimas, įspaudžiamos prote, ir gyvenimo kelias tampa toks aiškus, kad nė vienas jame nepasiklys. Kai mes tyri-nėjame Šventąjį Raštą, turėtume melstis, kad Šventoji Dvasia apšviestų žodžius, o mes galėtume matyti ir įvertinti jo turtus.Pl 90.2