LAUKIMAS VIEŠPATYJE, Liepos 24

“Elijas tarė Ahabui: “Pakilk, valgyk ir gerk, nes atūžia smarkus lietus.” 1Kar 18,41.KID 207.1

Ne dėl išorinių Įrodymų, kad tuoj pradės lyti, Elijas užtikrintai liepė Ahabui ruoštis liūčiai. Pranašas nematė danguje debesų ir negirdėjo griaustinio. Jis paprasčiausiai kalbėjo tai, ką pasakyti skatino Dievo Dvasia, atsiliepdama į jo stiprų tikėjimą... Padaręs viską, kas buvo jo galioje, jis žinojo, kad dangus dosniai išlies pažadėtas palaimas. Tas pats Dievas, atsiuntęs sausrą, pažadėjo atsiųsti ir gausų lietų, kaip atpildą už teisumą. Dabar Elijas laukė šio pažado išsipildymo. Nusižeminęs ir “nulenkęs savo galvą tarp kelių”, jis tarpininkavo prieš Dievą už atgailaujantį Izraelį...KID 207.2

Tarnas grįžo šešetą kartų, nepastebėdamas jokio ženklo danguje. Nepabūgęs Elijas siuntė jį dar kartą, ir dabar tarnas grįžo jau su pranešimu: “Žiūrėk, mažas debesėlis, ne didesnis už žmogaus plaštaką, kyla nuo Jūros.” KID 207.3

To pakako. Elijas nebelaukė, kol dangus apsitrauks tamsiais debesimis. Tikėjimu šiame mažame debesėlyje jis matė lietaus gausybę... Melsdamasis jis tikėjimu laikėsi dangaus pažadų ir atkakliai meldėsi tol, kol į jo maldavimus buvo atsakyta. Jis nelaukė visų įrodymų, jog Dievas jį išklausė, bet buvo pasiruošęs paaukoti viską, gavęs mažiausią dangaus palankumo ženklą. Tai, ką jis atliko įga-lintas Dievo, gali padaryti visi, kiekvienas savo srityje tarnaudamas Dievui...KID 207.4

Toko tikėjimo mums reikia šiandien, tikėjimo, kuris laikosi Dievo Žodžio pažadų ir atsisako juos pakeisti, kol dangus jų neišklausė...KID 207.5

Turėdami atkaklų Jokūbo tikėjimą ir Elijo užsispyrimą, mes galime pateikti savo prašymus Tėvui, prašydami visko, ką Jis yra pažadėjęs. Nuo Jo Žodžio išsipildymo priklauso Jo sosto garbė. (PK 155-158) KID 207.6