“AŠ NEVERTAS”, Spalio 17

“Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: “Iš tiesų sakau jums niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo!”” Mt 8,10.KID 292.1

Šimtininkas neabejojo Gelbėtojo galia... Jis nebuvo matęs Išgelbėtojo, tačiau kalbos, kurias jis girdėjo, sužadino jame tikėjimą... Kristaus mokyme, koks jis jam buvo perduotas, jis rado tai, kas tenkino jo sielos poreikį. Visa, kas buvo dvasiška, atsiliepė į Gelbėtojo žodžius. Bet jis jautėsi nevertas prieiti prie Jėzaus, todėl kreipėsi į žydų vyresniuosius, kad jie paprašytų pagydyti jo tarną. (DA315) KID 292.2

Pakeliui į šimtininko namus Jėzų pasiekė žinia nuo paties pareigūno: “Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu.” Bet Išgelbėtojas vis tiek ėjo Savo keliu, kol galiausiai pats šimtininkas asmeniškai atėjo užbaigti savo žinios: “Aš taip pat savęs nelaikau vertu ateiti pas Tave... bet tark žodį ir tepasveiksta mano tarnas. Juk ir aš pats, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau kuriam nors iš jų: “Eik”-ir jis eina...” (lik 7,8).KID 292.3

“Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!” — atsakė Kristus, — “Ir tą pačią valandą tarnas pagijo” (Mt 8,13).KID 292.4

Žydų vyresnieji pagyrė šimtininką dėl palankumo, kurį jis rodė “mūsų tautai. Jis yra vertas, — jie sakė, — nes yra pastatęs sinagogą.” Bet šimtininkas apie save pasakė: “Aš nesu vertas!” (MH 63-65)KID 292.5

Jo širdis buvo paliesta Kristaus malonės. Jis matė savo nevertumą, bet ir bijojo nepaprašyti pagalbos. Jis pasitikėjo ne savo gerumu. Jo poreikis buvo didžiausias argumentas. Jo tikėjimas pastebėjo tikrąjį Kristaus charakterį. Jis netikėjo Juo vien tik kaip stebukladariu, bet kaip draugu ir žmonijos Išgelbėtoju. Taip pas Kristų gali ateiti kiekvienas nusidėjėlis... Išsižadėdami bet kokio pasitikėjimo savimi, mes galime, žvelgdami į kryžių, tarti: “Nesiūlydamas už tai naudos, prie Tavo kryžiaus aš glaudžiuos.” (DA317)KID 292.6