DU PRIEŠ VIENĄ, Balandžio 8

“Su juo Aš kalbu tiesiogiai, aiškiai, ne mįslėmis. Jis mato Patį Viešpatį. Tad kodėl nebijote kalbėti prieš Mano tarną Mozę?” Sk 12,8.KID 100.1

Po Mozės ir Aarono ji [Mirjama] teisėtai naudojosi gilia žmonių simpatija ir dangaus pagarba. Tačiau tas pats blogis, įnešęs nesantaiką danguje, pradėjo augti ir šios Izraelio moters širdyje, kuriai nebuvo sunku surasti savo nepasitenkinimo vienminčių...KID 100.2

Jei Aaronas būtų tvirtai stovėjęs už tiesą, jis būtų apsaugojęs nuo blogio. Bet vietoje to, kad parodytų Mirjamai jos poelgių nuodėmingumą, jis pritarė jai, klausėsi jos nepasitenkinimo žodžių ir taip prisipildė jos pavydo. (Ten pat 382, 384)KID 100.3

Paskirdamas septyniasdešimt vyresniųjų, Mozė nepasitarė su Mirjama ir Aaronu, taip sukeldamas jų pavydą... Mirjama ir Aaronas niekada nežinojo rūpesčio ir atsakomybės naštos, kuri slėgė Mozę. Vien dėl to, kad jie buvo pašaukti jam padėti, jie jautėsi, kad po lygiai dalinosi vadovavimo našta ir kad tolimesnis padėjėjų paskyrimas yra visiškai nereikalingas...KID 100.4

“Argi Viešpats tik per Mozę kalbėjo? Argi Jis nekalbėjo ir per mus?” Galvodami turį vienodą Dievo palankumą, jie jautė, kad tai jiems suteikė teisę į tą pačią vietą ir autoritetą...KID 100.5

Dievas pasirinko Mozę ir jam suteikė Savo dvasią, dėl to Aaronas su Mirjama savo nusidėjimu tapo kalti nepaklusnumu ne tik jų paskirtam vadovui, bet ir Pačiam Dievui.KID 100.6

Tas, Kuris suteikė žmonėms atsakingas pareigas būti vadovais ir mokytojais Jo tautoje, laikys žmones atsakingus už tai, kaip jie elgiasi su Jo tarnais. Mes turime gerbti tuos, kuriuos Jis gerbia. Bausmė, kuri ištiko Mirjamą, turėtų sudrausminti visus, kurie pasiduoda pavydui ir murma prieš tuos, ant kurių Dievas uždeda Savo darbo naštą. (Ten pat 382-386)KID 100.7