Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents
Kova Ir Drasa - Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    ŠIURKŠTUMAS SUDRAUSTASR, Rugpjūčio 7

    “Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų ir bijosi savo Dievo; Aš esu Viešpats.” Kun 19,32.KID 221.1

    Eliziejus buvo švelnios ir malonios dvasios žmogus, tačiau, kad jis gali būti ir griežtas, rodo jo poelgis, kada, pakeliui į Betelį, iš jo pasityčiojo iš miesto atėję nedori jaunuoliai. Šie jaunuoliai girdėjo apie Elijo užžengimą ir šį rimtą įvykį jie pavertė patyčių tema, sakydami Eliziejui: “Plikagalvi, nešdinkis! Plikagalvi, nešdinkis!” Išgirdęs jų pajuokiančius žodžius, pranašas atsisuko ir, įkvėptas Aukščiausiojo, ištarė prakeikimą. Taip pat iš Dievo buvo ir po prakeikimo sekęs baisus nuosprendis. “Iš ten jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, keletas paauglių išbėgo iš miesto ir ėmė iš jo tyčiotis, šūkaudami: “Plikagalvi, nešdinkis! Plikagalvi, nešdinkis!” Atsigręžęs jis pasižiūrėjo ir prakeikė juos Viešpaties vardu. Dvi meškos, atėjusios iš miško, sudraskė keturiasdešimt du paauglius.” (2Kar 2, 23.24).KID 221.2

    Jei Eliziejus būtų leidęs šioms patyčioms praslinkti nepastebėtoms, tai tamsuomenė būtų jį toliau žeminusi ir pravardžiavusi, o jo misija mokyti ir gelbėti iš tautai kylančio pavojaus būtų nuėjusi niekais. Šio vieno griežto poelgio užteko, kad jis būtų gerbiamas per visą savo likusį gyvenimą. Dar penkiasdešimt metų jis nekartą lankėsi Betelyje, keliavo po visą šalį, vaikščiojo iš miesto į miestą, ėjo pro minias dykinėjančių, šiurkštaus ir pasileidusio jaunumo, tačiau niekas iš jo nebesityčiojo ar niekino kaip Aukščiausiojo pranašą...KID 221.3

    Pagarba, kurios taip trūko šiam jaunimui, yra malonė, kuri turi būti atidžiai puoselėjama. Kiekvienas vaikas turėtų būti mokomas rodyti tikrą pagarbą Dievui. Jo vardas niekada neturėtų būti tariamas lengvabūdiškai ar neapgalvotai. Angelai užsidengia savo veidą, tardami Jo vardą. Kokią pagarbą turėtume rodyti mes, puolę ir nuodėmingi...KID 221.4

    Mandagumas taip pat yra iš dvasios malonių, kuri turėtų būti lavinama kiekviename. Ji turi galios suminkštinti prigimtį, kuri be jos taptų kieta ir šiurkšti. Tie, kurie tariasi, jog yra Kristaus pasekėjai, nieko neišmoko iš Jėzaus, yra šiurkštūs, nemalonūs ir nemandagūs. Jų nuoširdumas gali būti neabejotinas, o teisumas nekelti įtarimo, tačiau nuoširdumas ir teisumas neatlygins švelnumo ir mandagumo trūkumo. (Ten pat, 235-237)KID 221.5

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents