KAIP IR VISI KITI, Gegužės 20

“Žmonės atsisakė klausyti Samuelio balso. Jie sakė: “Ne! Mums turi būti karalius, kad ir mes galėtume būti kaip kitos tautos. Tevaldo mus karalius, tegu mus veda, tekovoja mūsų kovas.” 1 Sam 8, 19.20.KID 142.1

Žydai iš Samuelio reikalavo karaliaus, kurį turėjo visos aplinkinės tautos. Pasirinkdami despotišką monarchą vietoje švelnaus ir išmintingo valdymo, jie parodė didelį trūkumą tikėjimo Dievu ir pasitikėjimo Juo, iškeliant valdovus, vedančius ir vadovaujančius jiems. Izraelio vaikai buvo ypatingi Dievo žmonės ir jų valdymo forma iš esmės skyrėsi nuo visų aplinkinių tautų. Dievas jiems davė taisykles ir įstatymus ir išrinko valdovus jiems, ir šiems valdovams žmonės turėjo paklusti Viešpatyje. Bet kokiame sunkume ar didelėje sumaištyje turėjo būti atsiklausiama Dievo. Reikalavimas karaliaus buvo maištingas atsiskyrimas nuo Dievo, jų ypatingo Valdovo. Jis žinojo, kad karalius nėra pati geriausia išeitis jo žmonėms... Jei jie turės karalių, kurio širdis bus išdidi ir nepaklusni Dievui, tai jis ves juos tolyn nuo Jo ir skatins juos sukilti prieš Jį. Viešpats žinojo, kad nei vienas negalės, būdamas karaliumi ir gaudamas garbę, dažniausiai teikiamą karaliui, nepasididžiuoti ir kad jiems jų kelias atrodys tinkamas, kai tuo tarpu jie nuodėmiaus prieš Dievą. (4SG 65, 66)KID 142.2

Dievas atskyrė izraelitus nuo kitų žmonių, padarydamas juos Savo ypatinga brangenybe. Tačiau jie, paniekindami šią aukštą garbę, su užsidegimu troško pasekti pagonių pavyzdžiu! Tarp Dievo žmonių vis dar egzistuoja noras prisiderinti prie pasaulio ir jo papročių. Atsiskirdami nuo Viešpaties, jie pradeda trokšti naudos ir pasaulietiškos garbės. Krikščionys nuolat stengiasi pamėgdžioti tuos, kurie garbina šio pasaulio dievą. Daugelis mano, kad susivienijus su pasauliečiais ir prisiderinus prie jų papročių, būtų galima geriau įtakoti bedievius. Tačiau visi, kurie eina šiuo keliu, galiausiai atsiskiria nuo savo jėgos šaltinio. Tapdami pasaulio draugais, jie pasidaro Dievo priešais. (PP 607)KID 142.3