JEREMIJAS — DIEVO BALSAS, Rugpjūčio 19

“Gera laukti kantriai, kol išgelbėjimas ateis iš Viešpaties.” Rd 3,26.KID 233.1

Jeremijas, Dievo pašauktas dar jaunuoliu užimti pranašo pa-reigų, buvo vienas iš tų, kurie troško nuolatinio dvasinio augimo, kilusio dėka Jošijo reformacijos...KID 233.2

Jauname Jeremijuje Dievas matė tą, kuris ir prieš didelį pasipriešinimą išstovės teisingumo pusėje... Savo pasirinktam pasiuntiniui Dievas liepė: “Nesakyk, “Esu tik vaikas!” Kur tik tave siųsiu, ten eisi, ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi! Nebijok nieko, nes Aš su tavimi ir tave apsaugosiu” (Jer 1, 7.8).KID 233.3

Keturiasdešimt metų Jeremijui buvo lemta stovėti prieš tautą, kaip ištikimam teisumo ir tiesos liudytojui.KID 233.4

Neregėto atpuolimo metu jis turėjo savo gyvenimu ir charakteriu išaukštinti vienintelio tikrojo Dievo garbinimą. Jeruzalės baisios apgulties metu jis turėjo tapti Viešpaties balsu. (Ten pat 407, 408)KID 233.5

Iš prigimties būdamas drovus ir tylus, Jeremijas ilgėjosi ramybės ir tylaus pasitraukimo į ramią vietą, kur nereikėtų matyti jo mylimos tautos bedievystės. Jo širdį varstė kančia, regint nuodėmės atneštą pražūtį...KID 233.6

Patyrimas, kurį Jeremijas išgyveno savo jaunystėje ir vėlesniais tarnavimo metais, išmokė jį pamokos, jog: “Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogus sau kelią lemia. Žmogus negali nei pasirinkti gyvenimo kelio, nei savo žingsnius gyvenime pakreipti. Pataisyk mus Viešpatie, tačiau su saiku, ne su pykčiu, idant niekais mūsų nepaverstum.” (Jer 10, 23.24).KID 233.7

Pašauktas išgerti išbandymų ir sielvartų taurę bei savo kančioje gundomas sakyti: “Tomis dienomis Judo namai susijungs su Izraelio namais ir abeji drauge ateis iš Šiaurės šalies į kraštą, kurį jūsų tėvams daviau kaip paveldą,” (Jer 3,18) jis vis dėlto prisiminė, kaip Dievas jį vedė ir pergalingai sušuko: “Sugrįžkite, maištingieji vai-kai, Aš pagydysiu jūsų atmetimą.” “Toji Gėda nuo mūsų jaunųjų dienų rijo visa, ką pelnė mūsų tėvai: avis ir galvijus, sūnus ir dukteris. ” (Jer 3, 22. 24). (Ten pat, 419-421)KID 233.8