ŠLOVĖ DIEVUI, Gruodžio 25

“Nuo saulėtekio iki saulėlydžio tebūna šlovinamas Viešpaties vardai” Ps 113,3.KID 361.1

Biblija ne ypatingai iškelia žmogų. Nedaug vietos yra skirta vardijant net ir pačių geriausių kada nors gyvenusių žmonių dorybes. Ši tyla nėra atsitiktinė. Visos gerosios savybės, kurias turi žmogus, yra Dievo dovana. Jų geri darbai yra atlikti dėka Dievo malonės per Kristų. Kadangi už viską jie yra skolingi Dievui, tai visa šlovė už tai, ką žmogus daro ar kuo jis yra, priklauso tik Jam vienam. Jie yra tik įrankiai Jo rankose. Dar daugiau, kaip rodo Biblijos istorija, yra pavojinga šlovinti ar išaukštinti žmogų, nes toks būtinai puls ir praras priklausomybę nuo Dievo. Žmogus kovoja su priešais, stipresniais už jį patį... Savo jėgomis mes negalime tęsti kovos. Visa, kas nukreipia mūsų protus nuo Dievo, kas veda į pasiaukštinimą ir pasitikėjimą savimi, ruošia kelią mūsų puolimui. Biblijos mintis verčia nepasitikėti žmogiška jėga ir padrąsina pasitikėti dieviškąja. (PP 717)KID 361.2

Tikrai atsivertęs žmogus yra apšviestas iš aukštybių... Jo žodžiai, veiksmai ir motyvai gali būti klaidingai aiškinami, tačiau jam tai nesvarbu, nes jis siekia žymiai aukštesnių dalykų... Jam nėra svarbiausia išoriniai dalykai, ir jis netrokšta šlovės iš žmonių. Jo viltis yra danguje ir jis žengia tiesiai, žvelgdamas į Jėzų. Jis daro tai, kas teisinga todėl, kad tai yra teisinga. (5T 569)KID 361.3

Savo gerais darbais Kristaus pasekėjai turi pašlovinti ne save, bet Tą, Kurio malonės ir galios dėka jie visa tai daro. Per Šventąją Dvasią yra atliekamas kiekvienas geras darbas, ir Dvasia yra duodama šlovinti ne gavėją, bet Davėją. Kada Kristaus šviesa šviečia sieloje, lūpos bus kupinos šlovinimo ir dėkonės Dievui. Jūs mąstysite ir kalbėsite ne apie savo maldas, pareigas ar savęs išsižadėjimą. Turi būti išaukštintas Jėzus, savasis “aš” paslėptas, o Kristus turi pasireikšti visur ir visame. (MB 80, 81)KID 361.4