GERIAUSIA, KUO SŪNUS GALI BŪTI, Gruodžio 6

“Verčiau stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį.” 2Tim 2,15.KID 342.1

Paulius mylėjo Timotiejų kaip savo tikėjimo sūnų (1Tim 1, 2). Didis apaštalas dažnai pasiimdavo jaunesnįjį mokinį su savimi, klausinėdavo jį apie Raštų istoriją ir, kartu keliaujant iš vienos vietos į kitą, kruopščiai mokė jį sėkmingai dirbti. (AA 204)KID 342.2

Glaudus ryšys tarp Pauliaus ir Timotiejaus prasidėjo su Timotiejaus atsivertimu, ir jis vis stiprėjo kartu dalinantis viltimi, sunkumais ir misionieriško gyvenimo vargais, kol jie, atrodytų, tapo kaip viena. Metų ir charakterio skirtumai jų meilę tik dar labiau pagilino. Karšta ir atkakli Pauliaus dvasia rado poilsį ir paguodą švelniame, paklusniame ir santūriame Timotiejaus nusistatyme. Ištikimas draugo tarnavimas ir meilė nuskaidrino daugelį tamsių apaštalo gyvenimo valandų... Visa, kuo galėjo būti sūnus mylimam ir garbingam tėvui, jaunasis Timotiejus buvo daug mačiusiam ir vienišam Pauliui. (7BC 917)KID 342.3

Paulius mylėjo Timotiejų, nes šis mylėjo Dievą. Jo praktinis pamaldumas ir tiesos pažinimas suteikė jam išskirtinumo ir įtakingumo. Jo namų pamaldumas nebuvo pigus įprotis, bet tyra, jautri ir netinkamų sentimentų nesuteršta įtaka... Dievo Žodis buvo taisyklė, kuria vadovavosi Timotiejus. Jo mintyse visą laiką buvo aukščiausio standarto siekimas. Jo namų mokytojai bendradarbiavo su Dievu, mokydami šį jaunuolį pakelti tas naštas, kurios turėjo užklupti jį gyvenime. (Ten pat, 918)KID 342.4

Savo darbe Timotiejus nuolatos ieškojo Pauliaus patarimų ir pamokymų. Jis nesielgė skatinamas impulso, bet vadovavosi ramiu apmąstymu... Šventoji Dvasia jame rado tą, kuris gali būti keičiamas ir formuojamas kaip šventovė apsigyventi Dievui.KID 342.5

Kai Biblijos pamokos yra įgyvendinamos kasdieniniame gyvenime, jos palieka gilų ir ilgai išliekantį poveikį charakteriui. Šios pamokos Timotiejus mokėsi ir ją naudojo gyvenime. (AA 205)KID 342.6