POKALBIS PRIE JOKŪBO ŠULINIO, Spalio 15

“O kas gers vandenį, kurį Aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.” Jn 4,14.KID 290.1

Jėzus keliavo iš Judėjos, kur Jo tarnavimas atnešė nedaug vaisių ir atsisėdo pailsėti prie Jokūbo šulinio... Jis buvo ištroškęs ir pavargęs, bet vis tik neatmetė galimybės pasikalbėti su nepažįstama moterimi, ne izraelite ir gyvenusia akivaizdžioje nuodėmėje. (Ten pat, 194)KID 290.2

Kai moteris kalbėjo su Jėzumi, ją paveikė išgirsti žodžiai... Ji pajuto sielos troškulį, kurio niekada nepatenkins vanduo iš Sicharo šulinio. Niekas iki šiol nebuvo taip sužadinęs jos kilnių troškimų. Ji suprato, kad Jėzus skaitė jos gyvenimo paslaptis, bet jautė, kad tai Bičiulis, Kuris ją užjaučia ir myli. Nors pats Jo esybės tyrumas smerkė moters nuodėmę, Jis neištarė nei vieno kaltinamo žodžio, o kalbėjo apie malonę, kuri gali atnaujinti jos sielą...KID 290.3

Palikusi ąsotį, ji sugrįžo į miestą perduoti šią žinią kitiems... Džiaugsmo kupina širdimi ji skubėjo perduoti kitiems šviesą, kurią ji gavo.KID 290.4

“Eikite pažiūrėti Žmogaus, Kuris pasakė viską, ką esu padariusi” — paskelbė ji miesto žmonėms, — “Ar tik Jis nebus Mesijas?” Jos žodžiai palietė jų širdis. Jos veidas įgavo naują išraišką, pasikeitė visa jos išvaizda. Jie panoro pamatyti Jėzų. (Ten pat, 189,191)KID 290.5

Tik suradusi Gelbėtoją, samarietė moteris atvedė ir kitus pas Jį. Samarietė pasirodė esanti veiksmingesnė misionierė nei Jo Paties mokiniai... Jų mintys buvo sutelktos į didžiulį darbą, kurį reikės atlikti ateityje. Jie nepastebėjo, kad šalia jų yra derlius, kurį reikia nuimti. Bet per moterį, kurią jie niekino, visas miestas buvo atves-tas pasiklausyti Išgelbėtojo...KID 290.6

Si moteris parodo praktiško tikėjimo Kristumi veikimą. Kiekvienas tikras mokinys yra Dangaus karalystės misionierius. Kas atsigeria gyvojo vandens, tampa gyvybės šaltiniu. Gavėjas tampa davėju. (Ten pat, 195)KID 290.7