Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents
Kristaus Kalno Pamokslas - Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    „„Venkite daryti savo teisumo dar6us žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi...” (Mato 6,1)

    ristaus Kalno pamokslo žodžiai išreiškė tiesas, pagal kurias Jis gyveno, bet žmonės jų nesuprato. Jie negalėjo suvokti, kodėl Jis, turėdamas tokią galybę, nepanaudojo jos, kad siektų tai, kas, jų manymu, buvo gerovė. Jo dvasia, motyvai ir darbo metodai visiškai skyrėsi nuo žmonių dvasios, motyvų ir darbo metodų. Nors žydai teigė, kad uoliai laikosi Įstatymo ir gina jo garbę, tačiau iš tikrųjų siekė šlovės sau. Kristus parodė, kad savimeilė pažeidžia Įstatymą.KKP 87.1

    Fariziejų puoselėjami principai būdingi visų laikų žmonėms. Fariziejiškumo dvasia yra artima kiekvienam žmogui. Išgelbėtojas parodė, kokia skirtinga yra Jo ir rabinų dvasia bei veiklos būdas. Šią Jo pamoką galima pritaikyti visų amžių žmonėms.KKP 87.2

    Kristaus laikais fariziejai nuolat stengėsi užsitarnauti Dangaus palankumą, kad išsaugotų pasaulietinę garbę ir gerovę; tai jie laikė atlygiu už dorą gyvenimą. Antra vertus, jie puikavosi prieš žmones savo geradaryste, kad atkreiptų dėmesį ir įgytų šventų žmonių vardą.KKP 87.3

    Jėzus supeikė jų apsimestinį pamaldumą. Jis kalbėjo, kad Dievas nepriima tokios tarnystės, todėl žmonių meilikavimas ir pasigėrėjimas, kurio jie taip troško, buvo vienintelis jų atlygis.KKP 88.1

    „Kai tu daliji išmaldą, - sako Jis, - tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.”KKP 88.2

    Šiais žodžiais Jėzus nemokė, kad geri darbai turi būti daromi slapta. Apaštalas Paulius, įkvėptas Šventosios Dvasios, savo Laiške romiečiams neslėpė kilnaus Makedonijos krikščionių pasiaukojimo, bet pasakojo apie Kristaus malonę, veikiančią juose, kuri įkvėpė ir kitus taip elgtis. Korinto bendruomenei jis rašė: „Jūsų uolumas yra daugelį paskatinęs.” (2 Korintiečiams 9, 2)KKP 88.3

    Kristus pats paaiškina, ką norėjo pasakyti: geri darbai neturi būti daromi siekiant gauti žmonių pagyrimus ir pagarbą. Tikrai pamaldus žmogus niekada nesigirs savo poelgiais. Tas, kuris trokšta pagyrimo ir meilikaujančių žodžių, kuris jaučia pasitenkinimą, kai aplinkiniai liaupsina jį, tas tik vadinasi krikščioniu.KKP 88.4

    Savo gerais darbais Kristaus sekėjai šlovina ne save, bet Tą, kurio malone ir galia juos daro. Kiekvienas geras darbas atliekamas, kai skatina Šventoji Dvasia, o Dvasia duodama, kad būtų šlovinamas ne gavėjas, bet Davėjas. Kai Kristaus šviesa prasiskverbia į sielą, lūpos taria gyriaus ir padėkos žodžius Dievui. Tada mūsų minčių ir pokalbių tema bus ne mūsų maldos, atliktos pareigos, geradarystė ar pasiaukojimas, mes šlovinsime Jėzų, o savasis „aš” nepasireikš. Kristus bus viskas visame kame.KKP 88.5

    Šelpti turime nuoširdžiai, nesigirdami savo gerais darbais. Gerumą turėtų skatinti užuojauta ir meilė kenčiantiems. Dangus vertina nuoširdumą ir tikrąjį širdies gerumą. Nuoširdžiai mylinti ir pasiaukojančiai atsidavusi siela Dievui vertesnė už Ofyro auksą.KKP 89.1

    Mes turime galvoti ne apie atlygi, o apie tarnystę. Vis dėlto už parodytą dvasios gerumą bus atlyginta. Tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. Iš tiesų pats Dievas yra didysis atlygis, kurį gali gauti kiekvienas, bet priimti Jį ir džiaugtis Juo žmogus gali tik tada, kai jo charakteris supanašėja su Dievo. Tik panašūs verti vienas kito. Mes aukojamės Dievui tarnaudami žmonėms, nes Jis paaukojo save už mus.KKP 89.2

    Nė vienas, savo širdimi ir gyvenimu liejantis gausius Dievo palaiminimų srautus kitiems, neliks be atlygio. Tarpukalnės ir lygumos, kuriomis kalnų upeliai pasiekia ežerą ar jūrą, nieko nepraranda. Tai, ką jos atiduoda, gauna atgal šimteriopai, nes linksmai čiurlendami upeliai dovanoja žalumą ir derlingumą. Upelių pakrantėse auganti žolė žalesnė, medžiai vešlesni, gausiau gėlių. Kai pievos paruduoja nuo deginančios vasaros kaitros, žalia juosta žymi upės vagą. Lygumos, nešančios kalnų dovanas į jūrą, atsinaujina ir pagražėja; jos liudija tą atlygį, kurį Dievas duoda visiems, tapusiems Jo malonės šaltinėliais pasauliui.KKP 89.3

    Panašią palaimą patirs visi, kurie bus gailestingi varguoliams. Pranašas Izaijas sakė: „Dalytis su alkstančiu savo duona, priglausti pastogėn vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems. Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, ir tavo žaizda bus greitai užgydyta... Viešpats visuomet bus tavo vadovas, ir sausros išdegintoje šalyje tave pasotins. Jis atnaujins tavo jėgas, ir tu būsi kaip laistomas sodas, kaip niekada neišsenkantis šaltinis.” (Izaijo 58, 7-11)KKP 89.4

    Geradarystė teikia dvigubą palaiminimą. Tas, kuris padeda stokojantiems, palaimina juos, tačiau pats yra žymiai daugiau palaimintas. Kristaus malonė ugdo tuos charakterio bruožus, kurie priešingi savanaudiškumui, kurie puošia, taurina ir praturtina gyvenimą. Be pagyrų atlikti geri darbai suvienys širdis ir pritrauks jas arčiau Jėzaus širdies, kuri yra visų kilnių motyvų šaltinis. Truputis dėmesio, nedidelis darbelis, atliktas iš meilės ir pasiaukojimo, tyliai kylantis iš gyvenimo kaip gėlės skleidžiamas aromatas, suteiks gausias palaimas ir gyvenimo laimę. Galiausiai paaiškės, kad Dangus vertina pasiaukojimą kitų laimei ir gerovei, nors jis nepastebimas ir kuklus. Pasiaukojimas įrodo mūsų vienybę su šlovės Karaliumi, kuris būdamas turtingas, dėl mūsų tapo vargdieniu.KKP 90.1

    Geri darbai gali būti atliekami slapta, tačiau negalima nuslėpti jų įtakos gerą darančio žmogaus charakteriui. Jei veikiame iš visos širdies, mes, kaip Kristaus sekėjai, dar glaudžiau bendraujame su Dievu, mus veikianti Dievo Dvasia sudaro netrikdomą sielos harmoniją; tai bus kaip atsakas į dieviškąjį prisilietimą.KKP 90.2

    Tuos, kurie protingai panaudoja jiems patikėtas ankstesnes dovanas, Dievas dar daugiau apdovanoja. Jis palankiai vertina tarnavimą tų, kurie tiki Jo Mylimuoju, kurio malone ir jėga jie veikia. Tie, kurie siekė išugdyti ir ištobulinti krikščionišką charakterį, busimajame pasaulyje pjaus, ką pasėjo. žemėje pradėtas darbas bus užbaigtas amžinybėje, kur gyvensime šventą ir kilnų gyvenimą.KKP 91.1

    *****

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents