„„Nes Tavo yra Karafystė irgafy6ė, ir gar6ė per amžius.” (Mato 6,13)

Ir pirmasis, ir paskutinis Viešpaties maldos sakinys nurodo mūsų Tėvą, kurio Karalystė ir galybė aukštesnė už bet kokią žinomą galią ir vardą. Išgelbėtojas žinojo, kas laukia Jo mokinių: jų gyvenimas nebus kupinas pasaulio blizgesio ir garbės, kurių jie tikėjosi; jis bus tamsus, lydimas žmonių neapykantos ir šėtoniško įniršio audrų. Dėl tautų nesantaikos ir vaidų kiekvienas mokinių žingsnis bus pilnas pavojų, o širdys dažnai prislėgtos baimės. Jie pamatys nuniokotą Jeruzalę, sugriautą šventyklą, kurioje niekada nebebus garbinamas Dievas, o Izraelio tautą - išsklaidytą po visas šalis kaip sudužusio laivo liekanas, išbarstytas ant negyvenamos vietovės kranto. Jėzus sakė: „Girdėsite apie karus ir karų gandus... Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. Tačiau visa tai - tik kentėjimų pradžia.” (Mato 24, 6-8) Bet Kristaus sekėjai neturi baimintis, kad jų viltys žlugo ar kad Dievas apleido žemę. Galybė ir garbė priklauso Tam, kurio didieji sumanymai bus netrukdomai įvykdyti. Nepaisydami piktojo galios ir galybės, Kristaus mokiniai turi melstis dėl savo kasdienių reikmių ir nuolat žvelgti į Viešpatį, savo Dievą, kurio Karalystė stovi aukščiau už visas kitas, kuris yra jų Tėvas ir amžinas Bičiulis.KKP 127.3

Jeruzalės sugriovimas simbolizuoja pasaulio žūtį ir galutinį žemės nuniokojimą. Pranašystės, kurios iš dalies išsipildė, kai buvo sugriauta Jeruzalė, visiškai išsipildys paskutiniaisiais laikais. Dabar mes gyvename didelių ir didingų įvykių išvakarėse. Prieš mus krizė, kurios pasaulis dar niekada nepatyrė. Kaip ir pirmuosius mokinius, Dievas patikina mus, kad Jo karalystė apims visą Visatą. Būsimieji įvykiai yra mūsų Kūrėjo rankose. Tautų likimas, Jo Bažnyčios gyvenimas ir darbas priklauso nuo Visagalio. Įgyvendindamas savo planus, dieviškasis Mokytojas kiekvienam, kuris yra įrankis Jo rankose, sako tai, ką kitados pasakė karaliui Kyrui: „Aš - Tas, kuris tave apginkluoja, nors tu Manęs ir nepažįsti.” (Izaijo 45, 5)KKP 128.1

Pranašas Ezechielis regėjime matė ranką po kerubo sparnais. Tai turi pamokyti Dievo tarnus, kad jų sėkmė priklauso nuo dieviškosios galybės. Tie, kuriuos Dievas panaudoja kaip savo pasiuntinius, neturi manyti, kad darbo sėkmė priklauso nuo jų. Mirtingoms būtybėms neuždedama šios atsakomybės našta. Tas, kuris nei miega, nei snaudžia, pats nuolat rūpinasi, kad Jo planai būtų vykdomi, Jis skatins savo darbo pažangą. Jis sukliudys nedorėlių ketinimams ir atskleis piktus kėslus tų, kurie nori pakenkti Jo vaikams. Karalius, visų Galybių Viešpats, sėdintis tarp kerubų, saugo savo vaikus, kai aplink tvyro tautų nesantaika ir vaidai. Dangaus Valdovas yra mūsų Išgelbėtojas! Jis tikrina kiekvieną išmėginimą ir stebi išbandymų krosnies liepsną, kuri ištiria sielą. Kai grius karalių tvirtovės, kai Dievo rūstybės strėlės pervers Jo priešų širdis, Jo tauta bus saugi Jo rankose.KKP 129.1

„O Viešpatie, Tavo yra didybė, galybė, grožybė, pergalė ir šlovė. Taip, nes Tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje. O Viešpatie, Tau priklauso karalystė, Tu esi iškilęs kaip galva virš visko. Tu daliji turtus ir garbę, Tu visa valdai. Tavo rankoje jėga ir galybė. Tavo galioje kiekvieną išaukštinti ir stiprinti.” (1 Metraščių 29,11-12)KKP 129.2