„„Teesie šventas Tavo vardas...” (Mato 6, 9)

Kad Dievo vardas būtų šventas, žodžius, kuriais kreipiamės į Aukščiausiąją Esybę, reikia tarti pagarbiai. „Šventas ir šiurpulingas Jo vardas!” (Psalmė 111, 9 ) Niekada negalima nerūpestingai tarti Dievo vardo ar nepagarbiai kreiptis į Jį. Kai meldžiamės, įeiname į Aukščiausiojo priimamąjį, todėl turime žengti pas Jį jausdami šventą pagarbią baimę. Angelai užsidengia veidus Jo akivaizdoje. Šventi kerubai ir serafai artinasi prie Jo sosto su pagarbiu nuolankumu. Todėl mes, ribotos, nuodėmingos būtybės, turėtume stoti prieš Viešpatį, mūsų Kūrėją, dar pagarbiau nusižeminę!KKP 114.2

Gerbti Viešpaties vardą reiškia kur kas daugiau. Mes, kaip žydai Kristaus laikais, galime rodyti didžiausią išorinę pagarbą Dievui, bet nuolat žeminti Jo vardą. Viešpaties vardas reiškia, kad Jis „yra gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės, ...atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę (Išėjimo 34, 6-7). Kristaus Bažnyčia bus vadinama: „Viešpats yra mūsų teisumas.” (Jeremijo 33, 16) Tokį vardą gaus kiekvienas Kristaus sekėjas. Tai yra Dievo vaikų palikimas. Šeima vadinama Tėvo vardu. Kai Izraelio tautą užklupo nelaimės ir sunkūs išmėginimai, pranašas Jeremijas meldėsi: „...Tavo vardu mes vadinami; neapleisk mūsų!” (Jeremijo 14, 9)KKP 114.3

Dievo vardą gerbia dangaus angelai ir nepuolusiųjų pasaulių gyventojai. Kai meldiesi: „Teesie šventas Tavo vardas”, prašai, kad Dievo vardas būtu šventas šiame pasaulyje, šventas tavyje. Dievas pripažino tave žmonių ir angelų akivaizdoje savo vaiku. Todėl melskis, kad nepiktžodžiautum „tam gražiam vardui, kuriuo esi pavadintas.” (žr. Jokūbo 2, 7) Dievas siunčia tave į pasaulį kaip savo atstovą. Kiekvienu savo poelgiu skelbk Dievo vardą. Šiuo prašymu raginama ugdyti Jo charakterį. Tu negali gerbti Jo vardo ir atstovauti Jam pasaulyje, jei negyveni kaip Jis ir nerodai Jo charakterio. Tik priėmęs Kristaus malonę ir teisumą gali gyventi krikščioniškai.KKP 115.1

*****