Kvėpavimas

Kad turėtume gerą kraują, mes privalome taisyklingai kvėpuoti. Pilnas, gilus gryno oro įkvėpimas, kuris pripildo plaučius deguonies, valo kraują. Deguonis kraują nudažo ryškia spalva, ir jis, kaip gyvybę teikianti srovė, keliauja į visas kūno dalis. Taisyklingas kvėpavimas ramina nervus, skatina apetitą, gerina virškinimą ir gilų, atgaivinantį miegą.GT 191.5

Kiek įmanoma, plaučiams reikia duoti didžiausią laisvę. Jų pajėgumas auga, kai gali laisvai funkcionuoti; jie silpnėja, jeigu juos suvaržome ir suspaudžiame. Žalingos to pasekmės itin paplito mūsų dienomis, ypač žmonėms, kurie ilgai sėdi palinkę, susikūprinę prie savo darbo. Tokioje padėtyje neįmanoma giliai kvėpuoti. Paviršutiniškas kvėpavimas greitai virsta įpročiu, ir plaučiai netenka galios išsiplėsti. Panašus efektas, kai korsetu kietai suveržiama krūtinės ląsta^{1Tokia buvo to meto moterų rengimosi mada. (Vert. past.)} . Apatinė krūtinės dalis suvaržyta; pilvo raumenys, kurie buvo sukurti tam, kad padėtų kvėpavimui, neturi judesio laisvės, todėl plaučių darbas apribojamas.GT 192.1

Taigi taip organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Kraujas teka lėtai. Atliekos, nuodingosios medžiagos, kurios turi būti pašalinamos iš plaučių iškvepiant, užsilaiko ir kraujas užsiteršia. Ir ne tik plaučiai, bet ir skrandis, kepenys bei smegenys pažeidžiami. Oda tampa išblyškusi, sutrinka virškinimas, nusilpsta širdis, protas aptemsta, mintys painios, dvasia paniurusi, visas organizmas vangus ir neaktyvus bei itin imlus ligoms.GT 192.2

Plaučiai nuolat išmeta susikaupusius organizmo nešvarumus, tad plaučius reikia nuolatos aprūpinti šviežiu, grynu oru. Užterštas oras negali aprūpinti būtinu deguonimi, todėl kraujas pasiskirsto į smegenis bei kitus organus neatnaujintas. Vadinasi, būtinas patalpų vėdinimas. Gyvenimas uždarose, nevėdinamose patalpose, kur oras yra negyvas ir užterštas, silpnina visą organizmą. Jis tampa ypač jautrus šalčiui, o silpna jo būsena skatina ligas. Dėl tokio izoliavimosi kambaryje daugybė moterų yra pablyškusios ir paliegusios. Jos kvėpuoja tuo pačiu oru, kol šis tampa sunkus nuo nuodingų iš plaučių ir odos porų išmestų medžiagų, taigi nešvarumai sugrąžinami atgal į kraują.GT 192.3