Ypatinga tėvų teisė auklėti vaikus

Laimingi tie tėvai, kurių gyvenimas yra tikras dieviškojo gyvenimo atspindys, nes Dievo pažadai ir įsakymai sužadina vaikuose dėkingumą ir pagarbą. Švelnūs, teisingi, kantrūs tėvai parodo vaikams Dievo meilę, teisingumą ir didžią Jo kantrybę. Mokydami savo vaikus mylėti, pasitikėti ir paklusti jiems, jie moko juos mylėti, pasitikėti ir paklusti savo dangiškajam Tėvui. Tėvai, įskiepiję vaikams tokią dovaną, suteikia jiems lobį, vertingesnį už visų amžių turtus - lobį, kuris tvarus kaip amžinybė.GT 269.5

Patikėjęs rūpintis vaikais, Dievas kiekvieną motiną šventai įpareigoja: „Imk šį sūnų, imk šią dukterį, - sako Jis, - auklėk juos Man, išugdyk juose charakterį, panašų į puošnius rūmus, kad jie galėtų amžinai šviesti Viešpaties karalystėje.”GT 270.1

Motinai dažnai atrodo, kad jos darbas nėra svarbi tarnystė. Deja, jos darbas retai įvertinamas. Mažai kas žino apie jos rūpesčius ir vargus. Jos dienos užimtos darbų darbeliais, kurie reikalauja atkaklių pastangų, savitvardos, takto, išminties ir pasiaukojančios meilės. Bet ji negali pasigirti savo darbais lyg dideliais pasiekimais. Ji tik stengėsi, kad namuose viskas būtų gerai. Dažnai pavargusi ir suglumusi, ji, rodos, tik maloniai kalbėjo su vaikais, kad šie būtų užsiėmę bei laimingi, ir nukreipė jų kojeles teisingu keliu. Ji jaučiasi tarsi nieko nebūtų padariusi. Tačiau taip nėra. Dangaus angelai stebi rūpesčių nualintą motiną, pažymėdami jos diena iš dienos nešamą naštą. Jos vardas galbūt nėra girdėtas pasaulyje, tačiau užrašytas Dievo Avinėlio gyvenimo knygoje.GT 270.2