Charakterio išbandymas

Kristus sakė: „Vargšų jūs visuomet turite šalia savęs ir, kada tik panorėję, galite jiems gera daryti.” „Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.” (Morkaus 14, 7; Jokūbo 1, 27) GT 144.3

Apgyvendinęs vargingus ir bejėgius žmones tarp savo sekėjų, kad jie priklausytų nuo jų rūpesčio, Kristus išbando savo pasišventusius garbintojus. Mylėdami ir tarnaudami Jo vargstantiems vaikams, mes patvirtiname savo meilės Jam tikrumą. Nepasirūpinti jais, vadinasi, pasiskelbti melagingais mokiniais, svetimais Kristui ir Jo meilei.GT 144.4

Jeigu būtų viskas padaryta sukuriant namus našlaičiams krikščioniškose šeimose, vis dar liktų labai daug būtinų rūpesčių. Daugumas jų yra paveldėję blogybes. Nors jie nieko gera nežada, yra nepatrauklūs, užsispyrę, ydingi, tačiau jie -Kristaus kraujo pirkinys, ir Jo akyse taip pat brangūs, kaip ir mūsų mažyliai. Jeigu neištiesime tiems našlaičiams pagalbos rankos, jie užaugs nemokšomis, nukryps į nusikalstamumą ir piktadarybes. Dauguma šių vaikų galėtų būti išgelbėti našlaičių prieglaudose.GT 145.1

Kad tokių įstaigų darbas būtų veiksmingesnis, jos turėtų būti steigiamos kiek įmanoma taip, kad panašėtų į krikščioniškus namus. Vietoj didžiulių pastatų, kuriuose sutalpinama daugybė vaikų, tegul būna įsteigta daugiau ir įvairiose vietose mažų prieglaudų. Užuot steigiamos centruose ar netoliese kokių nors miestelių ar didžiųjų miestų, prieglaudos turėtų būti kaimo vietovėse, kur yra dirbamos žemės, kad vaikai galėtų bendrauti su gamta ir gautų naudos iš darbinio lavinimo.GT 145.2

Tokių prieglaudos namų atsakomybė turi būti patikėta kilniaširdžiams, geranoriškiems, kultūringiems ir pasišventusiems vyrams bei moterims; tiems, kurie imasi šio darbo iš meilės Kristui, kurie auklės vaikus Jam. Taip globojami daugelis benamių ir atstumtųjų gali būti paruošti tapti naudingais visuomenės nariais, pasišventusiais Kristui ir linkusiais padėti kitiems.GT 145.3

Daugelis kaltina taupumą, painiodami jį su šykštumu bei ribotumu. Juk taupumas neprieštarauja didžiausiam dosnumui. Iš tikrųjų, be taupumo negali būti tikro dosnumo. Mes turėtume taupyti, kad galėtume duoti.GT 145.4

Niekas negali praktikuoti tikro dosnumo be savęs išsižadėjimo. Tik išsižadant savęs, paprastai ir itin taupiai gyvenant įmanoma užbaigti Kristaus mums patikėtą darbą. Pasididžiavimas ir pasaulietiškos ambicijos privalo būti išmestos iš mūsų širdžių. Visuose mūsų darbuose turi pasireikšti Kristaus gyvenime atskleistas nesavanaudiškumas. Ant mūsų namų sienų, paveikslų, interjero turime perskaityti: „Parvesk į šiuos namus vargšus.” Ant mūsų drabužinių turime matyti tarsi Dievo pirštu rašytą užrašą: „Aprenk nuogą.” Valgomajame kambaryje ant gausiai maistu apkrauto stalo mes turime įžvelgti užrašą: „Dalykis su alkstančiu savo duona.” (Izaijo 58, 7)GT 145.5

Prieš mus atverta tūkstančiai durų, kur galime būti naudingi. Mes dažnai dejuojame dėl menkų turimų lėšų, bet jei krikščionys būtų uolūs, jie galėtų padidinti atsargas tūkstanteriopai. Mūsų naudingumui užtveria kelius savanaudiškumas ir pataikavimas savo norams.GT 146.1

Kiek gi daug lėšų išleidžiama daiktams, kurie yra gryniausi stabai, daiktams, kurie užima mintis, laiką ir jėgas, kurios galėtų būti panaudotos kilnesniems tikslams! Kiekgi daug pinigų iššvaistoma brangiems namams ir baldams, savanaudiškiems malonumams, prabangiam ir nesveikam maistui, žalingam nuolaidžiavimui. Kiek daug lėšų išeikvojama bevertėms dovanoms. Save vadinantieji krikščionimis šiandien išleidžia daugiau, dažnai daug daugiau nereikalingiems, dažnai žalingiems dalykams nei žmonių išgelbėjimui nuo gundytojo.GT 146.2

Daugelis, kurie teigia esą krikščionys, išleidžia tiek daug pinigų drabužiams, kad nebeturi jokių atsargų kitų reikmėms. Jie mano, jog privalo turėti prabangius papuošalus ir brangiai kainuojančius drabužius, nepaisydami poreikių tų, kurie sunkiai gali sau leisti įsigyti net kukliausią aprangą.GT 146.3

Mano sesės, jeigu jūs derintumėte savo aprangą su Biblijoje pateiktomis taisyklėmis, jūs turėtumėte apsčiai kuo pagelbėti savo vargingoms sesėms. Jūs turėtumėte ne tik lėšų, bet ir laiko. Šito dažnai labiausiai reikia. Daug yra tokių, kuriems jūs galėtumėte padėti savo patarimais, savo taktiškumu ir gebėjimais. Parodykite kitoms, kaip rengtis kukliai ir skoningai. Dauguma moterų laikosi atokiai nuo Dievo namų, nes jų skurdi, netinkanti apranga yra ryškus kontrastas kitų apdarams. Daugelis, būdami jautrios dvasios, įžvelgia kartų pažeminimą ir skriaudą dėl tokio kontrasto. Dėl to daugelis ima abejoti religijos tikrumu ir užkietina širdis Evangelijai.GT 146.4

Kristus mums liepia: „Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų.” Kol tūkstančiai kasdien žūsta nuo bado, kraujo praliejimo, gaisrų, nelaimių ir maro epidemijų, yra malonu matyti kiekvieną gerą žmogų, kuris rūpinasi, kad niekas nebūtų iššvaistoma, kad niekas nebūtų be reikalo eikvojama; dėl to toks žmogus gali sušelpti kitus.GT 147.1

Blogas dalykas - veltui eikvoti savo laiką, tačiau ne mažiau blogas dalykas - švaistyti savo mintis. Mes prarandame kiekvieną akimirką, kurią skiriame savanaudiškumui. Jeigu būtų vertinama ir teisingai išnaudojama kiekviena minutė, mes turėtume laiko viskam, ką turime padaryti sau ar dėl pasaulio. Tegul kiekvienas žmogus ieško Dievo vadovavimo leidžiant pinigus, naudojant laiką, jėgas ar galimybes. „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.” (Jokūbo 1, 5)GT 147.2