Atskleistas mokiniams
Patyrinėkime žodžius, kuriuos Kristus pasakė aukštutiniame kambaryje naktį prieš Jį nukryžiuojant. Artėjo Jo teismo valanda, todėl Jis norėjo paguosti savo mokinius, kurie bus rūsčiai gundomi ir išbandomi.GT 303.2
„Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą, tikėkite ir Mane. Mano Tėvo namuose daug buveinių. Antraip argi būčiau sakęs: ‘Einu jums vietos paruošti?’ ...Tomas Jam sako: ‘Viešpatie, mes nežinome, kur Tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?’ Jėzus jam sako: ‘Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per Mane. Jeigu pažinote Mane, tai pažinsite ir Mano Tėvą. Jau dabar Jį pažįstate ir esate matę.’ ... Pilypas sako Jam: ‘Viešpatie, parodyk Tėvą ir bus mums gana.’ Jėzus taria: ‘Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar Manęs nepažįsti? Kas yra matęs Mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą?’ Nejau tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas yra Manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus.” (Jono 14, 1-10) GT 303.3
Mokiniai nesuprato Kristaus žodžių apie Jo ryšį su Dievu. Dar didelė Jo mokymo dalis buvo jiems neaiški. Kristus norėjo, kad jie geriau ir aiškiau pažintų Dievą.GT 303.4
„Aš jums vis kalbėjau palyginimais, bet ateis valanda, kada be palyginimų imsiu kalbėti ir atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.” (Jono 16, 25) GT 303.5
Kai Sekminių dieną Šventoji Dvasia buvo išlieta ant mokinių, jie geriau suprato tiesas, apie kurias Kristus kalbėjo jiems palyginimais. Tai, kas buvo jiems nesuprantama, tapo aišku. Tačiau net tuomet mokiniai galutinai nesuvokė Kristaus pažado. Jie gavo pakankamai žinių apie Dievą, bet pažadas, kad Kristus atvirai parodys jiems Tėvą, dar turėjo išsipildyti. Taip yra ir šiandien. Mūsų Dievo pažinimas yra neišsamus ir nepakankamas. Kai kova bus baigta, ir Žmogus Jėzus Kristus pripažins prieš Tėvą savo ištikimus darbininkus, kurie nuodėmingame pasaulyje išliko tikrais Jo liudytojais, jie aiškiai supras tai, kas dabar jiems neaišku.GT 304.1
Kristus pasiėmė su savimi dangun savo pašlovintą žmogiškumą. Tiems, kurie pripažįsta Jį, Jis suteikia galią tapti Dievo sūnumis, kad Dievas pagaliau galėtų priimti juos kaip savuosius gyventi su Juo amžinybėje. Jei šiame gyvenime jie bus ištikimi Dievui, galiausiai „jie regės Jo veidą, ir jų kaktose bus Jo vardas” (Apreiškimo 22, 4). O kokia dangiška laimė regėti Dievą! Koks didesnis džiaugsmas gali apimti nusidėjėlį, išgelbėtą Kristaus gailestingumu, nei matyti Dievo veidą ir pažinti Jį kaip Tėvą?GT 304.2
Šventajame Rašte aiškiai nurodomas Dievo ir Kristaus ryšys, taip pat aiškiai parodoma kiekvieno jų asmenybė ir individualybė.GT 304.3
„Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje Jis prabilo į mus per Sūnų... Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir Jo Esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu Visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse ir tapo tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą. Kuriam gi angelų kada nors buvo pasakyta:GT 304.4
‘Tu esi Mano sūnus, šiandien Aš Tave pagimdžiau?!’GT 304.5
Ir vėl:GT 304.6
‘Aš Jam būsiu Tėvas, o Jis bus Man Sūnus?’” (Hebrajams 1, 1-5) GT 304.7
Tėvo ir Sūnaus asmenybė, taip pat tarp Jų egzistuojanti vienybė yra parodyta Jono 17-ame skyriuje, Kristaus maldoje už savo mokinius:GT 305.1
„Ne tiktai už juos Aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį Mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip Tu, Tėve, Manyje ir Aš Tavyje, tegul ir jie bus viena Mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu esi Mane siuntęs.” (Jono 17, 20-21) GT 305.2
Tarp Kristaus ir Jo mokinių egzistuojanti vienybė nesu-ardo jų asmenybių. Jie yra vieningi savo tikslu, ketinimais, charakteriu, bet ne savo asmenybe. Taip ir Dievas su Kristumi yra viena.GT 305.3