Savęs išsižadėjimo poreikis

Žmogui gresia didis pavojus, kai jis apgaudinėja save, pernelyg pasitiki savimi ir tuo atsiskiria nuo Dievo, savo stiprybės Šaltinio. Jeigu mūsų įgimti polinkiai nebus ištaisyti Šventosios Dievo Dvasios, jie pražudys, nes savyje turi moralinės mirties sėklų. Jeigu mes gyvybiniais saitais nesusijungsime su Dievu, tai negalėsime atsispirti nuolaidžiavimui savo įnoriams, savimeilei ir pagundai nusidėti.GT 335.5

Norėdami gauti pagalbos iš Kristaus, turime aiškiai suvokti, ko mums reikia. Privalome gerai pažinti save. Kristus gali išgelbėti tik tą, kuris pripažįsta save esant nusidėjėlį. Tik tuomet, kai pripažinsime savo visišką bejėgiškumą ir išsižadėsime pasitikėjimo savimi, mes gausime dieviškosios stiprybės.GT 336.1

Savęs išsižadėti reikia ne tik krikščioniško gyvenimo pradžioje. Šį išsižadėjimą reikia atnaujinti žengiant kiekvieną žingsnį dangaus link. Visi mūsų geri darbai priklauso nuo išorinės jėgos, todėl nuolat reikia siekti, kad mūsų širdis būtų panaši į Dievo širdį, nuolatos nuoširdžiai išpažinti nuodėmes ir nusižeminti prieš Jį. Mus supa pavojai, todėl saugūs būsime tik tada, kai jausime savo silpnumą ir, tvirtai tikėdami, laikysimės savo galingo Išvaduotojo.GT 336.2