Loading...
Larger font
Smaller font
Copy
Print
Contents
Gydymo Tarnystė - Contents
  • Results
  • Related
  • Featured
No results found for: "".
  • Weighted Relevancy
  • Content Sequence
  • Relevancy
  • Earliest First
  • Latest First
    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents

    Žemės sukūrimas

    Mokslas negali paaiškinti sukūrimo darbo. Koks mokslas gali paaiškinti gyvenimo paslaptį?GT 298.7

    „Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo Žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.” (Hebrajams 11, 3) „Darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas;GT 298.8

    Aš, Viešpats, visa tai padarau...GT 298.9

    Aš sukūriau žemę, žmoniją sukūriau žemėje. Dangus savo rankomis išskleidžiau, suteikiau darną visoms jų galybėms.”GT 298.10

    „Mano rankos padėjo žemės pamatus, Mano dešinė išskleidė dangus. Kai juos pašaukiu, jie tuojau pat ateina.” (Izaijo 45, 7-12; 48, 13) GT 299.1

    Kurdamas žemę, Dievas nesinaudojo prieš tai egzistavusia materija. „Juk Jis tarė, ir pasaulis pasidarė, Jis įsakė, ir visa atsirado.” (Psalmė 33, 9) Visi dalykai, materialūs ar dvasiniai, atsirado, kai Viešpats Jehova balsiai ištarė savo norą; jie buvo sukurti Jo paties tikslui. Dangus ir angelų pulkai, žemė ir visa, kas joje egzistuoja, atsirado Dievo burnos kvėptelėjimu.GT 299.2

    Sukurdamas žmogų, Dievas panaudojo savo asmeninę galybę. Kai Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, šis buvo tobulas visais atžvilgiais, tik neturėjo gyvybės. Tuomet Dievas įkvėpė jam gyvybę, ir žmogus tapo gyva, protinga būtybe. Pradėjo veikti visos žmogaus organizmo dalys: širdis, arterijos, venos, liežuvis, rankos, kojos, jausmai, proto gebėjimai - visa pradėjo taisyklingai funkcionuoti. Žmogus tapo gyva siela. Per Kristų-Žodį Dievas pats sukūrė žmogų ir apdovanojo jį protiniais gabumais bei jėga.GT 299.3

    Mūsų kūnas nebuvo paslėptas nuo Jo, kai buvome slapta kuriami. Jo akys matė mus, nors buvome netobuli, ir Jo knygoje buvo surašytos visos mūsų kūno dalys, kai dar nė vienos jų nebuvo.GT 299.4

    Dievas paskyrė, kad iš visų sukurtų būtybių žmogus vainikuotų visą Jo kūrybą, išreikštų Jo mintis ir atskleistų Jo didybę. Tačiau žmogus neturėjo išaukštinti savęs kaip Dievo.GT 299.5

    „Džiaugsmingai klegėkite, visos šalys!
    Linksmi tarnaukite Viešpačiui,
    artinkitės prie Jo su džiugia giesme.
    Žinokite, kad Viešpats - Dievas.
    Jis mus sukūrė, ir mes priklausome Jam,
    mes - Jo tauta ir Jo kaimenės avys.
    Dėkodami ženkite pro vartus
    į Jo kiemus su šlovės giesme. Dėkokite Jam, šlovinkite Jo vardą.”

    „Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą,
    pulkite kniūbsti prie Jo šventojo kalno,
    nes Viešpats, mūsų Dievas, šventas!”
    GT 299.6

    (Psalmė 100, 1-4; 99, 9)

    Dievas nuolat veikia, palaikydamas ir panaudodamas savo tarnus tam, kam juos sukūrė. Jis veikia per gamtos dėsnius, panaudodamas juos kaip savo įrankius. Tie dėsniai neveikia savaime. Gamta savo darbu liudija, kad jai vadovauja aktyvi galybė Esybės, kuri veikia visame kame savo valia.GT 300.1

    „Tavo Žodis, Viešpatie, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje. Tavo ištikimybė trunka per visas kartas; Tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi. Visa tveria ligi šiol, kaip Tavo nuspręsta, nes visa tarnauja Tau.”GT 300.2

    „Visa, ko tik Viešpats nori, Jis daro danguje ir žemėje, jūrose ir visose gelmėse.”GT 300.3

    „Visa tešlovina Viešpaties vardą, nes Jis tarė, ir visa buvo sukurta. Į savo vietas Jis viską padėjo amžių amžiams ir nustatė darną, kuri niekados nesikeis.” (Psalmė 119, 89-91; 135, 6; 148, 5-6) GT 300.4

    Ne gamtos jėgos dėka metai iš metų žemė dosni savo dovanomis ir tebekeliauja aplink saulę. Tai Amžinoji Ranka, vadovaudama šiai planetai, dirba be paliovos. Tai Dievo galia žemė nepaliauja suktis. Dievas priverčia saulę pakilti į dangų. Jis atidaro dangaus langus ir siunčia lietų.GT 300.5

    „Jis apkloja žemę sniegu lyg vilna, apiberia šalna lyg pelenais.”GT 300.6

    „Kai sugriaudžia Jo balsas, šniokščia vandenys dangaus skliaute. Jis atpučia debesis nuo žemės pakraščių, padaro tviskančius žaibus lietui, išleidžia viesulus iš aptvarų.” (Psalmė 147, 16; Jeremijo 10, 13) GT 300.7

    Tik Dievo galybės dėka veši augmenija, atsiranda kiekvienas lapelis, pražysta kiekviena gėlė, užsimezga kiekvienas vaisius.GT 300.8

    Žmogaus kūno mechanizmo neįmanoma galutinai suprasti; jis pilnas paslapčių, kurios suglumina net protingiausius. Tai ne mechanizmo, kuris paleistas tęsia savo darbą, dėka gyvybė pulsuoja ir žmogus kvėpuoja. Mes gyvename, judame ir esame Dieve. Plakanti širdis, tvinkčiojantis pulsas, kiekvienas gyvo organizmo nervas ir raumuo išlaikomi tvarkingi ir veikiantys amžinai Esančiojo Dievo galybe.GT 301.1

    Biblija parodo mums Dievą, gyvenantį savo aukštoje ir šventoje Buveinėje, o ne neveiklos būsenoje, ne tyloje ir vienatvėje, bet apsuptą nesuskaitomų mirijadų mirijadais šventų būtybių, kurios visada pasiruošusios vykdyti Jo valią. Per šiuos pasiuntinius Dievas palaiko aktyvų ryšį su visomis savo valdų dalimis. Savo Dvasios dėka Jis yra visur. Savo Dvasios galybe ir per savo angelus Jis rūpinasi žmonija.GT 301.2

    Jis sėdi savo soste virš Žemės; Jo dieviškos akys mato viską, ir iš savo didingos bei ramios amžinybės Jis paliepia įvykti viskam, ką Jis įžvelgia esant geriausia.GT 301.3

    „Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogus sau kelią lemia.
    Žmogus negali nei pasirinkti gyvenimo kelio,
    nei savo žingsnius gyvenime pakreipti.”

    „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu
    ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink Jį visur,
    kad ir ką darytum, ir Jis ištiesins tavo kelius.”

    „Tikrai Viešpats sergsti tuos, kurie pagarbiai Jo bijo
    ir pasitiki Jo ištikima meile,
    kad išgelbėtų nuo mirties jų gyvastį ir
    išlaikytų gyvus bado metu.”

    „Viešpatie, Tu rūpiniesi žmogumi ir gyvuliu!..
    Tavo sparnų pavėsyje mes randame užuovėją.”

    „Laimingas žmogus, kurio pagalba -Jokūbo Dievas, o —
    viltis Viešpats, jo Dievas.”

    „Tavo gerumo, Viešpatie, kupina žemė.”
    „Jis myli, kas teisu ir teisinga;
    ištikimosios Viešpaties meilės kupina žemė.”
    GT 301.4

    „Į Tave viltis deda visi žemės pakraščiai ir tolimosios jūros!
    Pastatei kalnus į vietą savo jėga Tu,
    kuris esi apsisiautęs galybe.”

    „Tavo darbai neša saulėtekio ir
    saulėlydžio šalims džiaugsmo šūksnius.”

    „Apvainikuoji metus savo gerumo derliumi;
    Tavo vežimų provėžos trykšta aliejumi.”
    GT 302.1

    „Viešpats prilaiko kiekvieną, kas klumpa, ir pakelia visus gyvenimo palaužtus. Visų akys žvelgia į Tave su viltimi, ir Tu duodi jiems peno, kai reikia. Tu atveri savo ranką ir patenkini kiekvienos gyvos būtybės troškimą.” (Jeremijo 10, 23; Patarlių 3, 5-6; Psalmė 33, 18-19; 36, 7-8; 146, 5; 119, 64; 33, 5; 65, 6-9. 12; 145, 14-16) GT 302.2

    Larger font
    Smaller font
    Copy
    Print
    Contents