Atidumo reikalaujantis darbas

Negalima atitaisyti padarytų skriaudų ir pakeisti elgesio keliomis vangiomis, nepastoviomis pastangomis. Charakterio formavimas yra ne dienos, ne metų, o viso gyvenimo darbas. Grumtynės norint nugalėti save, šventėti ir pasiekti Dangų yra viso gyvenimo grumtynės. Be nuolatinių pastangų ir triūso neįmanoma žengti į priekį dieviško gyvenimo keliu ir gauti nugalėtojo vainiką.GT 332.4

Svariausias žmogaus nuopuolio įrodymas - tai faktas, kad, norint sugrįžti atgal, reikia itin daug pastangų. Sugrįžti galima tik sunkiai kovojant, žingsnis po žingsnio, valanda po valandos. Per akimirką, skubotu, nerūpestingu poelgiu mes galime pasiduoti blogio jėgai, tačiau, norint sutraukyti grandines ir pasiekti šventesnį gyvenimą, prireiks daugiau laiko. Galime numatyti tikslą ir pradėti veikti, bet jį pasiekti prireiks sunkaus triūso, laiko, atkaklumo, kantrybės ir pasiaukojimo.GT 333.1

Negalime sau leisti veikti impulsyviai. Nė akimirką negalime būti nepakankamai budrūs. Apsupti begalinių pagundų, turime atkakliai joms priešintis, antraip būsime įveikti. Jei pasieksime gyvenimo pabaigą neatlikę savo darbo, pralaimėsime amžiams.GT 333.2

Apaštalo Pauliaus gyvenimas buvo nuolatinė kova su savimi. Jis sakė: „Aš kasdien mirštu.” (1 Korintiečiams 15, 31) Jo norai ir troškimai kasdien susidurdavo su pareiga ir Dievo valia. Tačiau, užuot pasidavęs savo polinkiams, jis vykdė Dievo valią, nors tai buvo kančia jo prigimčiai.GT 333.3

Savo nuolatinės kovos gyvenimo pabaigoje, žvelgdamas atgal į savo grumtynes ir pergales, jis galėjo pasakyti: „Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kuriuo mane tą Dieną apdovanos Viešpats, teisingasis Teisėjas.” (2 Timotiejui 4, 7-8) GT 333.4

Krikščionio gyvenimas - tai kova ir bėgimas. Šioje kovoje negali būti jokio atsipalaidavimo. Pastangos turi būti pastovios ir atkaklios. Tik nepaliaujamas siekis gali padėti mums iškovoti pergalę prieš šėtono pagundas. Krikščioniško dorumo reikia siekti su nepailstama energija ir palaikyti jį ryžtingu kryptingumu.GT 333.5

Nė vienas neatgims iš aukštybių be griežtų, atkaklių asmeniškų pastangų. Kiekvienas šioje kovoje turi kovoti už save, nes niekas kitas negali laimėti už mus. Mes asmeniškai esame atsakingi už kovos baigtį. Nepaisant, kad Nojus, Jobas ir Danielius gyveno žemėje, jie negalėjo savo teisumu išgelbėti nei sūnaus, nei dukters.GT 333.6