Dievo pažadai
Gydytojas turi puikią galimybę savo pacientus nukreipti Dievo Žodžio pažadų link. Jis turi iškelti iš lobyno naujų ir senų dalykų, kalbėdamas čia ir ten paguodos žodžius bei mokydamas to, ko seniai laukiama. Tegul gydytojas padaro savo galvą šviežių minčių saugykla. Tegul jis stropiai tyrinėja Dievo Žodį, kad susipažintų su Jo pažadais. Teišmoksta kartoti paguodos žodžius, kuriuos kalbėjo Kristus savo žemiškosios tarnystės metu, kai mokė ir gydė ligonius. Jis turi kalbėti apie Kristaus gydymo tarnystę, apie Jo jautrumą ir meilę. Niekada nevalia praleisti progos nukreipti pacientų mintis į Kristų, Vyriausiąjį Gydytoją.GT 76.2
Ta pati galia, kurią naudojo Kristus, kai regimai vaikščiojo tarp žmonių, yra Jo Žodyje. Savo žodžiu Jėzus gydė negalias ir išlaisvindavo demonų apsėstuosius; savo žodžiu Jis nuramindavo audras ir prikeldavo mirusiuosius, o žmonės liudydavo, kad Jo žodžiai buvo galingi. Jis kalbėjo tokiais Dievo žodžiais, kokiais Jis kalbėjo Senojo Testamento pranašams ir mokytojams. Visa Biblija yra Kristaus apsireiškimas.GT 76.3
Šventąjį Raštą turime priimti kaip Dievo mums duotą Žodį, ne tik kaip rašytinį, bet ir kaip sakytinį. Kai kenčiantieji ėjo pas Kristų, Jis matė ne tik tuos, kurie prašė pagalbos, bet ir visus tuos, kurie ateis pas Jį su reikmėmis ir tikėjimu ateities amžiais. Kai Jis sakė paralitikui: „Nenusimink, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!”, kai Jis sakė Kafarnaumo moteriai: „Dukterie, tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!”, Jis tai kalbėjo ir kitiems kenčiantiems, nuodėmės naštų slegiamiems, kurie turėtų ieškoti Jo pagalbos (žr. Mato 9, 2; Luko 8, 48).GT 76.4
Taip yra su visais Dievo Žodžio pažadais. Jais Jis kalba mums asmeniškai, kalba tiesiai, tarsi mes klausytumės Jo balso. Būtent per pažadus Kristus perduoda mums savo malonę ir jėgą. Tai ir yra tie medžio lapai, kurie „tinka tautoms gydyti” (Apreiškimo 22,2) . Kai priimami ir įsisavinami, jie stiprina mūsų charakterį, įkvepia ir palaiko gyvybę. Niekas daugiau negali turėti tokios gyvybinės jėgos. Niekas kitas negali duoti tokios drąsos ir tikėjimo, kuris teikia gyvybiškai svarbią energiją visai būtybei.GT 77.1
Tam, kuris drebėdamas iš baimės stovi prie mirties slenksčio, kančių bei nuodėmės prislėgtam žmogui gydytojas, gavęs progą, tekartoja Atpirkėjo žodžius, nors ir visi Šventojo Rašto žodžiai yra Jo:GT 77.2
„Nebijok, nes Aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano. Kai brisi per gilius vandenis, Aš būsiu su tavimi, ir upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, ir liepsnos tavęs nepraris, nes Aš esu Viešpats, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti... Kadangi tu Man brangus, vertingas ir mylimas.” „Aš, Aš - Tas, kuris dėl savęs naikina tavo nusižengimus, - Aš tavo nuodėmių neatminsiu.” „Nebijok, nes Aš su tavimi!” (Izaijo 43, 1-4. 25. 5) GT 77.3
„Kaip tėvas gailisi vaikų, taip Viešpats gailisi pagarbiai Jo bijančiųjų. Juk Jis žino, kokie mes padarai, atsimena, kad mes esame dulkės.” (Psalmė 103,13-14) GT 77.4
„Tik prisipažink, kad esi kalta, nes prieš Viešpatį, savo Dievą, maištavai, savo palankumą švaistei svetimiems dievams.” „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.” (Jeremijo 3, 13; 1 Jono 1, 9) GT 77.5
„Išsklaidysiu tavo nusižengimus kaip debesį, tavo nuodėmes kaip miglą. Sugrįžk pas Mane, nes tave išpirkau.” (Izaijo 44, 22) GT 78.1
„Viešpats sako: ‘Eikite šen, ir drauge pasvarstykime. Esate paraudę nuo nuodėmių, bet Aš išbalinsiu jus kaip sniegą. Jūsų nuodėmės raudonos it kraujas, bet jos gali tapti baltos it vilna. Jeigu dėsitės į širdį ir paklusite, tai valgysite krašto gėrybes.’” (Izaijo 1, 18-19) GT 78.2
„Iš tolo man pasirodė Viešpats: ‘Amžina meile Aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.’” „ūmai supykęs valandėlę slėpiau nuo tavęs savo veidą, bet amžina meile tavęs pagailėjau’, - sako Viešpats, tavo Atpirkėjas.” (Jeremijo 31, 3; Izaijo 54, 8) GT 78.3
„Tegul neišsigąsta jūsų širdys!” „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip Aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!” (Jono 14,1.27) „Tada karalius viešpataus pagal teisumą, didžiūnai valdys pagal teisingumą. Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros. Jie bus lyg vandens srovės dykumoje, lyg milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje.” (Izaijo 32,1-2) „Užguitieji ir vargšai ieško vandens, o jo nėra, ir liežuvis jiems džiūsta nuo troškulio. Aš, Viešpats, juos išgirsiu, Aš, Izraelio Dievas, jų neapleisiu.” (Izaijo 41,17) GT 78.4
„Taip kalba Viešpats, tavo Kūrėjas, kuris auklėjo tave nuo pat gimimo ir tau padėjo... Sudrėkinsiu vandeniu ištroškusią žemę, palaistysiu srovėmis sausumą; išliesiu savo Dvasią ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų’.” (Izaijo 44, 2-3) GT 78.5
„Gręžkitės Manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes Aš Dievas, ir kito nėra!” (Izaijo 45, 22) GT 78.6
„Jis prisiėmė mūsų negalias, užsikrovė mūsų ligas.” „Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant Jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti Jo žaizdomis.” (Mato 8, 17; Izaijo 53, 5) GT 78.7