Senoliai

Senoliams taip pat reikia paslaugios šeimos. Brolių ir seserų Kristuje namai gali labiausiai kompensuoti jų nuosavų namų netektį. Paskatinus senolius dalytis šeimynos interesais ir gyvenimu, padėtų jiems jaustis, jog dar ne pabaiga - jie dar naudingi. Leiskite jiems jausti, kad jų pagalba vertinga, kad ir čia yra jiems ką veikti tarnaujant kitiems, o tai džiugins jų širdis ir jų gyvenimas bus reikšmingesnis.GT 143.3

Kiek įmanoma, tegul tie, kurių žilstančios galvos ir silps-tantys žingsniai ženklina, jog jie artėja prie mirties, pasilieka tarp draugų ir artimųjų. Tegul jie garbina Dievą kartu su tais, kuriuos pažįsta ir myli. Tegul jais rūpinasi mylinčios ir švelnios rankos.GT 143.4

Kiekvienu atveju, kai tik pasitaiko galimybė pasitarnauti savo giminaičiams, kiekvienas šeimos narys tai turėtų laikyti privilegija. O jei šitai neįmanoma, tuomet atsakomybė priklauso bendruomenei, ir tai turi būti priimama ir kaip privilegija, ir kaip pareiga. Tie, kurie turi Kristaus dvasią, bus jautrūs paliegusiųjų ir senolių atžvilgiu.GT 144.1

Paliegusieji mūsų namuose - tai puiki galimybė bendradarbiauti su Kristumi Jo gailestingumo tarnystėje ir formuoti bruožus, panašius į Jo charakterio bruožus. Tikra palaima bendrauti senyvo amžiaus žmonėms su jaunimu. Jaunimas gali įnešti giedros į senolių širdį ir gyvenimą. Tiems, kurių gyvybinės jėgos silpsta, būtinas naudingas bendravimas su optimistišku ir žvaliu jaunimu. Ir jaunimui pravartu gauti iš senolių išminties ir patirties. Svarbiausia, jiems reikia išmokti nesavanaudiškai tarnauti. Turėti vieną tų, kuriems reikia užuojautos ir pakantumo bei pasiaukojančios meilės, daugeliui iš namiškių būtų neįkainojama palaima. Tai galėtų pamaloninti, ištobulinti šeimos gyvenimą ir pažadinti senoliuose bei jaunime tokias į Kristaus panašias savybes, kurios padarytų juos nuostabius dievišku grožiu ir turtingus amžinais dangaus lobiais.GT 144.2