Norėdami pasirengti krikščioniškam darbui, daugelis mano, jog jiems būtina plačiai susipažinti su istoriniais ir teologiniais veikalais. Jie mano, kad šios žinios bus naudingos skelbiant Evangeliją. Tačiau daug darbo reikalaujantis žmonių nuomonių tyrinėjimas susilpnina, o ne sustiprina jų tarnystę. Matydama sunkiais istorinių ir teologinių žinių tomais užpildytas bibliotekas, aš mąstau: Kodėl reikia leisti pinigus tam, kas nėra duona? Kristus sakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas Mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki Mane, niekuomet nebetrokš.” „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra Mano kūnas už pasaulio gyvybę.” „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą.” „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra Dvasia ir gyvenimas.” (Jono 6, 35. 51. 47. 63) GT 322.4

Esama istorijos mokslo, kurio nereikėtų smerkti. Pranašų mokyklose buvo mokoma šventosios istorijos. Dievo santykių su tautomis metraščiuose buvo sužymėti visi Jehovos žingsniai. Taigi dabar mes turėtume apsvarstyti Dievo santykius su žemės tautomis. Mums reikėtų pamatyti išsipildant pranašystes istorijoje, patyrinėti Dievo apvaizdos darbus didžiuosiuose reformacijos judėjimuose ir suprasti tai, kad tautos sparčiai telkiasi didžiosios kovos pabaigai.GT 323.1

Toks tyrinėjimas suteiks mums platų bei visapusišką požiūrį į gyvenimą ir padės suprasti kai kurias gyvenimo sąsajas ir priklausomybes; kaip nuostabiai mes esame susieti kartu didžiojoje tautų ir visuomenės brolijoje; kokią didžią netektį visiems reiškia vieno nario degradacija ir priespauda.GT 323.2

Tačiau apskritai studijuojama istorija yra susijusi su žmonių pasiekimais, jų kovomis ir pergalėmis, siekiant valdžios bei noro iškilti. Žmonių reikaluose visiškai nepaisoma Dievo veikimo. Mažai kas tyrinėja, kaip tautoms iškylant ir žlungant įgyvendinami Jo planai.GT 323.3

Didžiąja dalimi dėstoma teologija yra ne kas kita, kaip žmonių teorijos, kurios „temdo Dievo užmojį, kalbėdamos neapgalvotais žodžiais” [žr. Jobo 38, 2] . Pernelyg dažnai motyvas kaupti šias knygas yra ne didis noras gauti savo sielai ir protui peno, o siekis susipažinti su filosofais bei teologais, noras pateikti krikščionybę žmonėms moksliškais terminais ir teiginiais.GT 323.4

Ne visos knygos gali pasitarnauti švento gyvenimo tikslui. „Mokykitės iš Manęs, - sako Didysis Mokytojas, - imkite Mano jungą, nes Aš romus ir nuolankios širdies.” (Mato 11, 29) Jūsų intelektualinis pasididžiavimas nepadės jums bendrauti su žmonėmis, kurie žūsta, negaudami gyvenimo duonos. Skaitydami šias knygas, jūs leidžiate joms užimti praktinių pamokų, kurias turėtumėte gauti iš Kristaus, vietą. Toks mokymasis nepamaitins žmonių. Nedaug dalykų iš to, ką įgijote protą varginančiu ieškojimu, padės jums tapti sėkmingu darbininku gelbstint sielas.GT 324.1

Išgelbėtojas atėjo „nešti Gerąją Naujieną vargdieniams” (Luko 4, 18) . Mokydamas Jis vartojo paprastus žodžius ir suprantamus simbolius. Ir pasakyta, jog „didelė minia norom klausėsi Jėzaus” (Morkaus 12, 37). Tiems, kurie šiais laikais siekia dirbti Jo darbą, reikia labiau įsigilinti į Jo duotas pamokas.GT 324.2

Gyvojo Dievo žodžiai yra svarbesni už bet kokį mokslą. Tie, kurie tarnauja žmonėms, turi valgyti gyvenimo duoną, nes ji suteiks jiems dvasinės stiprybės. Tada jie bus pasirengę padėti visoms žmonių klasėms.GT 324.3

Netikintys rašytojai

Klasika