Dievo planas Izraeliui

Dievo planas Izraeliui buvo toks, kad kiekviena šeima turėtų namus ir pakankamai dirbamos žemės. Taip buvo suteiktas būdas ir paskata būti naudingiems, darbštiems ir gyventi savarankiškai. Joks žmogiškasis išradimas nėra patobulinęs šio plano. Tai, kad pasaulis nukrypo nuo jo, didžia dalimi yra šiandien egzistuojančio skurdo ir nelaimių priežastis.GT 126.3

Apgyvendinant Izraelį Kanaane, teritorija buvo padalyta visiems žmonėms, tik levitai, tarnaujantys šventykloje, nebuvo įskaityti vienodai skirstant žemes. Giminę sudarė šeimos, ir kiekvienai šeimai pagal jos asmenų skaičių buvo paskirtas paveldas.GT 126.4

Nors kiekvienas galėjo kuriam nors laikui prarasti savo valdas, tačiau negalėjo visiems laikams iškeisti savo vaikų paveldo. Kai izraelitas būdavo pajėgus išpirkti savo žemę, jis laisvai tai galėjo padaryti bet kuriuo metu. Skolos buvo atleidžiamos kas septynerius metus, o penkiasdešimtaisiais arba jubiliejiniais metais, visa žemės nuosavybė sugrįždavo pradiniams savininkams.GT 127.1

Viešpaties nurodymas buvo toks: „Žemė nebus parduodama visam laikui, nes žemė yra Mano, o jūs esate ateiviai, tapę Mano įnamiais. Todėl krašte, kurį valdote, turite leisti atpirkti žemę. Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir parduotų savo nuosavybės dalį, tai jo artimiausias giminaitis turi ateiti ir atpirkti, ką giminaitis buvo pardavęs. O jei žmogus... vėliau pats prasigyventų ir turėtų iš ko tai padaryti, ...jis turi susigrąžinti savo nuosavybę. Tačiau jei jis neturi iš ko ją atgauti, kas buvo parduota, tas liks pirkėjo rankose iki jubiliejaus metų.” (Kunigų 25, 23-28)GT 127.2

„Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai; sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas į savo šeimą.” (Kunigų 25,10)GT 127.3

Tokiu būdu kiekvienai šeimai buvo išsaugota jos nuosavybė, ir tai buvo apsaugos priemonė nuo galimybės nepaprastai praturtėti ar nuskursti.GT 127.4