Maisto pasirinkimas

Maistą reikėtų pasirinkti taip, kad kūnas būtų geriausiai aprūpinamas reikalingais elementais. Tai darant nereikėtų vadovautis apetitu, nes dėl neteisingų valgymo įpročių jis taip pat pasikeitė. Apetitas dažnai reikalauja maisto, kuris kenkia sveikatai ir silpnina, o ne stiprina organizmą. Mes negalime vadovautis visuomenės papročiais ir likti saugūs. Paplitusios ligos ir kančios dažniausiai pasireiškia dėl mitybos klaidų.GT 210.2

Norėdami sužinoti, koks yra geriausias maistas, turime ištyrinėti tikrąjį Dievo planą, skirtą žmonijos mitybai. Jis sukūrė žmogų ir supranta jo poreikius, todėl nurodė Adomui, kuo derėtų maitintis. Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.” (Pradžios 1, 29) Išvarytas iš rojaus dėl savo nuodėmės, kad galėtų pragyventi dirbdamas žemę, žmogus gavo leidimą valgyti ir „laukų augalus” (Pradžios 3, 18).GT 210.3

Grūdai, vaisiai, riešutai ir daržovės sudaro maistą, kurį mums parinko mūsų Kūrėjas. Šis maistas, paruoštas kuo paprasčiau ir natūraliau, yra sveikiausias bei maistingiausias. Jis teikia stiprybę, atsparumą, palaiko proto darbą, ko negauname iš sudėtingesnio bei stimuliuojančio maisto.GT 211.1

Tačiau ne visas sveikas maistas visomis sąlygomis vienodai tinka mūsų poreikiams, todėl maistą reikia rinktis rūpestingai. Jis turi atitikti metų laiką, klimatą ir mūsų darbą. Kai kurie produktai, tinkami vienam metų laikui ar klimatui, netinka kitam. Taip pat ir skirtingus darbus dirbantiems žmonėms reikia skirtingo maisto. Dažnai maistas, naudingas dirbantiems sunkų fizinį darbą, netinka dirbantiems įtemptą protinį ar sėdimą darbą. Dievas davė mums pakankamai sveiko maisto, todėl kiekvienas žmogus turėtų pasirinkti tai, kas geriausiai atitinka jo poreikius, atsižvelgdamas į savo patirtį ir sveiką nuovoką.GT 211.2

Gamta mums duoda pakankamai vaisių, riešutų bei grūdų, ir metai iš metų vis geriau paskirstomi visų kraštų produktai, nes gerėja transportavimo sąlygos. Todėl daug maisto produktų, kurie prieš kelerius metus buvo laikomi prabangos dalyku, dabar prieinami visiems kasdieniam vartojimui. Tai ypač susiję su džiovintais ir konservuotais vaisiais.GT 211.3

Riešutus ir jų produktus imama plačiai vartoti vietoj mėsos patiekalų. Kad gautume maistingesnį ir sveikesnį maistą, su riešutais galima derinti grūdus, vaisius ir kai kuriuos šakniavaisius. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad negalima suvalgyti per daug riešutų. Tiems, kurie supranta gausiai suvalgytų riešutų blogą poveikį, bus nesunku paisyti šį įspėjimą. Be to, reikėtų atminti, kad ne visi riešutai yra vienodai naudingi. Migdolams teikiama pirmenybė prieš žemės riešutus, bet pastarieji, ribotais kiekiais vartojami kartu su grūdais, yra maistingi ir lengvai virškinami.GT 211.4

Tinkamai paruoštos alyvuogės, kaip ir riešutai, gali būti valgomos vietoj sviesto ir mėsos valgių. Alyvuogių aliejui teikiama pirmenybė prieš gyvulinį aliejų ar riebalus, jis tinka ir kaip vidurius laisvinanti priemonė. Be to, jis naudingas sergantiems tuberkulioze ir gydo skrandžio uždegimą bei sudirginimą.GT 212.1

Žmonės, kurie įpratę valgyti gausų, aštrų maistą, praranda natūralų skonio pojūtį, jiems iš karto sunku pajusti paprasto ir kuklaus maisto skonį. Kad skonis vėl taptų natūralus ir skrandis atsigautų nuo patirto piktnaudžiavimo, prireiks nemažai laiko. Tačiau tiems, kurie atkakliai valgys sveiką maistą, po kurio laiko jis taps skanus. Jie gebės įvertinti švelnų ir puikų jo skonį ir valgys su didesniu malonumu, negu kad valgydami nenaudingus skanumynus. O sveikas ir neperkrautas skrandis be vargo atliks savo darbą.GT 212.2

Norėdami būti sveiki, turime suvalgyti pakankamai tinkamo ir maistingo maisto.GT 212.3

Planuojant protingai, galima pasirūpinti kiekvienoje šalyje tuo, kas palankiausiai veikia sveikatą. Įvairiai paruošti ryžiai, kviečiai, kukurūzai ir avižos, taip pat pupos, žirniai ir lęšiai pasiekia užsienį. Kartu su vietiniais ar atvežtais vaisiais įvairios daržovės, augančios kiekvienoje vietovėje, suteikia galimybę pasirinkti maistą, kurio pakanka ir be mėsiškų patiekalų.GT 212.4

Kur tik galima gauti gerą vaisių derlių, reikėtų paruošti gausias atsargas žiemai, juos konservuojant ar džiovinant. Smulkūs vaisiai, uogos, pavyzdžiui, serbentai, agrastai, braškės, avietės ir gervuogės gali būti auginami daugelyje vietovių, kur jie mažai vartojami ir nesirūpinama jų auginimu.GT 212.5

Konservuojant namuose, kiek leidžia galimybės, reikėtų naudoti stiklainius, o ne skardinius indus. Be to, labai svarbu, kad konservavimui skirti vaisiai būtų geros kokybės. Cukraus dėkite nedaug ir virkite juos tik tiek, kad užtikrintumėte jų išsilaikymą. Taip paruošti jie bus puikus šviežių vaisių pakaitalas.GT 212.6

Jeigu, kur įmanoma, neaukštomis kainomis įsigysite tokių džiovintų vaisių kaip razinos, slyvos, obuoliai, kriaušės, persikai ir abrikosai, pamatysite, kad juos galima vartoti kaip pagrindinius maisto produktus daug dažniau negu įprasta. Jie palaikys įvairų darbą dirbančiųjų sveikatą ir suteiks jiems energijos.GT 213.1

Vienu metu nereikėtų valgyti daug skirtingų rūšių vaisių, nes galima greitai persivalgyti, gali sutrikti virškinimas. Netinka tuo pačiu metu valgyti vaisius ir daržoves. Jeigu jūsų virškinimo sistema silpna, tai gali sukelti dažnus negalavimus ir trukdyti protiniam darbui. Todėl geriau vieną kartą valgyti vaisius, o kitą - daržoves.GT 213.2

Valgius reikėtų įvairinti. Vienodi, panašiai pagaminti patiekalai neturėtų kasdien pasirodyti ant jūsų stalo. Kai valgiai yra įvairūs, maistas valgomas su apetitu bei malonumu, ir organizmas geriau pasotinamas.GT 213.3