Mokymas tarnauti
Krikščionys tėvai ir mokytojai niekada neturėtų išleisti šio tikslo iš akių. Mes nežinome, kokia kryptimi galės tarnauti mūsų vaikai. Jie gali praleisti gyvenimą namų aplinkoje, gali užsiimti įprastomis gyvenimo profesijomis ar vykti kaip Evangelijos skelbėjai į pagonių kraštus. Tačiau visi vienodai yra laukiami būti Dievo misionieriais, gailestingumo tarnautojais pasaulyje.GT 284.2
Dievas myli vaikus ir jaunimą, kurie turi naujus talentus, yra energingi ir drąsūs, jautrūs ir siekia, kad šios savybės būtų darnoje su Dievo galybe. Jie turi gauti žinių, kurios padės jų nesavanaudiškoje tarnystėje stovėti šalia Kristaus.GT 284.3
Artėjant laikų pabaigai, apie visus savo vaikus, kaip ir apie pirmuosius mokinius, Kristus sakė: „Kaip Tu esi Mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį” (Jono 17,18) atstovauti Dievui, atskleisti Jo Dvasią, parodyti Jo charakterį ir atlikti Jo darbą.GT 284.4
Mūsų vaikai tarytum stovi kryžkelėje. Juo supa pasaulio savanaudiškumas ir nuolaidžiavimas sau; šios pagundos vilioja juos pasukti iš Viešpaties atpirktiesiems skirto kelio. Nuo jų pasirinkimo priklauso, ar jų gyvenimas bus palaima, ar prakeiksmas. Kupini energijos, trokštantys išbandyti savo neišmėgintus gebėjimus, jie turi rasti būdą išreikšti savo per kraštus besiliejantį gyvybingumą. Jie bus aktyvūs arba gėrio, arba blogio pusėje.GT 284.5
Dievo Žodis neslopina aktyvumo, bet nukreipia jį tinkama linkme. Dievas neliepia jaunimui siekti mažiau. Nereikėtų slopinti charakterio bruožų, kurie padaro žmogų tikrai sėkmingą ir gerbiamą kitų žmonių, - nenumaldomą troškimą kilnesnio gėrio, atkaklią valią, stropumą, nenuilstamą ištvermingumą. Dievo malonės padedami tokie turėtų būti nukreipti siekti tikslų, kurie tiek aukštesni už paprastus savanaudiškumo ir atsidavimo žemiškiems interesams tikslus, kiek dangus yra aukščiau už žemę.GT 285.1
Mes, kaip tėvai ir krikščionys, turime parodyti savo vaikams teisingą kryptį. Reikia atsargiai, protingai ir švelniai nukreipti juos į tarnavimo kelią, panašų į Kristaus. Mes esame sudarę su Dievu šventą sandorą išauklėti savo vaikus Jo tarnystei. Todėl svarbiausia mūsų pareiga - apsupti juos tokia įtaka, kuri padėtų jiems pasirinkti tarnavimo Dievui gyvenimą, ir suteikti jiems reikiamą mokymą.GT 285.2
„Dievas taip pamilo..., jog atidavė savo viengimį Sūnų”, kad mes nepražūtume, bet turėtume amžinąjį gyvenimą. „Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save.” Jei mylime, turime duoti. „Ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti” yra svarbi pamoka, kurią mes turime išmokti patys ir mokyti to kitus (Jono 3, 16; Efeziečiams 5, 2; Mato 20, 28)GT 285.3
Tegul jaunimas suvokia, kad jie nepriklauso sau. Jie priklauso Kristui, nes yra atpirkti Jo krauju, Jo meilė laukia abipusės meilės. Jie gyvena, nes Jis palaiko juos savo galybe. Jų laikas, stiprybė, gebėjimai yra Jo, kad būtų ugdomi, nukreipiami ir panaudojami Jam.GT 285.4
Be angelų, žmogiška šeima, sukurta pagal Dievo atvaizdą, yra didingiausias Dievo visos kūrinijos darbas. Jis nori, kad visi žmonės būtų tokie, kokie pagal jiems sudarytas galimybes turėtų būti ir kad darytų, kas geriausia su jiems suteiktomis jėgomis.GT 285.5
Gyvenimas yra paslaptingas ir šventas. Tai paties Dievo, visos gyvybės Šaltinio, apraiška. Jo teikiamos palankios progos yra vertingos, tad privalu nuoširdžiai jomis pasinaudoti. Jeigu jas prarasime, niekada nesusigrąžinsime.GT 286.1
Dievas atskleidžia mums amžinybę ir jos didingą realybę, Jis leidžia suvokti nemarias bei nenykstančias temas. Jis supažindina mus su vertinga, kilninančia tiesa, kad galėtume žengti pirmyn saugiu ir tikru keliu, ieškant, kaip įgyvendinti užmojį, vertą nuoširdžiausių mūsų visų gebėjimų.GT 286.2
Žiūrėdamas į nedidelę sėklą, kurią pats suformavo, Dievas jos viduje mato gražią gėlę, krūmą ar aukštą, kuplų medį. Taip Jis mato ir kiekvieno žmogaus galimybes. Mes turime savo paskirtį. Dievas davė mums viso gyvenimo planą ir trokšta, kad pasiektume aukščiausią augimo lygį.GT 286.3
Dievas trokšta, kad mes nuolat šventėtume, būtume laimingesni ir naudingesni. Visi turi gebėjimų, į kuriuos privalo išmokti žiūrėti kaip į šventas dovanas, įvertinti tas Viešpaties dovanas ir tinkamai jas panaudoti. Jis trokšta, kad jaunimas lavintų visas savo jėgas ir aktyviai panaudotų visus savo gebėjimus. Jis trokšta, kad jaunuoliai džiaugtųsi viskuo, kas yra naudinga ir vertinga šiame gyvenime, būtų geri ir darytų gera, taip kauptų turtus būsimam gyvenimui.GT 286.4
Jauni žmonės turėtų siekti būti pranašesni nesavanaudiškumu, kilnumu ir aukštais užmojais. Tegul jie žiūri į Kristų kaip į pavyzdį, į Tą, kokie jie turėtų būti. Jiems reikia nepamesti švento tikslo, kurį Jis atskleidė savo gyvenimu, - padaryti pasaulį geresnį. Taigi jie yra pašaukti tokiai veiklai.GT 286.5