Trisdešimt Pirmas Skyrius—Motina

Kokie yra tėvai, tokie dažniausiai bus ir vaikai. Fizinė tėvų sveikata, jų polinkiai ir troškimai, protiniai ir moraliniai siekiai daugiau ar mažiau atsispindi jų vaikuose.GT 266.1

Juo kilnesni tėvų užmojai, didesni protiniai bei dvasiniai gabumai ir geriau išvystytos fizinės jėgos, tuo geresnį gyvenimą jie suteiks savo vaikams. Tobulindami tai, kas juose geriausia, tėvai formuoja visuomenę ir pasitarnaus dvasiškam būsimos kartos pakylėjimui.GT 266.2

Tėvai ir motinos turi suprasti savo atsakomybę, nes pasaulyje pilna spąstų jaunų žmonių kojoms. Daugumą patraukia savanaudiškų ir kūniškų malonumų gyvenimas. Jie negali įžvelgti slypinčių pavojų ar baisios pabaigos kelio, kuris, kaip jiems atrodo, veda į laimę. Nuolaidžiaudami apetitui ir aistroms, jie iššvaisto savo energiją, ir milijonai žūsta ir šiam, ir būsimajam gyvenimui... Tėvai turėtų atminti, kad jų vaikams teks susidurti su šiomis pagundomis, todėl tam ruoštis reikėtų pradėti net prieš gimstant vaikeliui, kad būtų galima sėkmingiau kovoti su blogiu.GT 266.3

Ypač didelė atsakomybė tenka motinai. Ta, kurios gyvybinių jėgų syvais maitinasi vaikas, kurių dėka susiformuoja jo kūnas, taip pat daro jam protinį ir dvasinį poveikį formuojantis jo protui ir charakteriui. Žydė motina Jochebeda, kuri tvirtai tikėjo ir „nepabūgo valdovo įsakymo” (Hebrajams 11, 23), pagimdė Mozę, Izraelio išvaduotoją. Ona, maldinga ir pasiaukojanti moteris, pilna Dangaus įkvėpimo, pagimdė Samuelį, kūdikį, kuris, mokomas pagal dangiškus nurodymus, tapo nepaperkamu teisėju ir Izraelio pranašų mokyklų įkūrėju. Tokia buvo ir Elzbieta, Marijos iš Nazareto giminaitė, dvasinga moteris, pagimdžiusi Išgelbėtojo pirmtaką.GT 266.4