Našlės ir našlaičiai
Našlės ir likusieji be tėvų vaikai yra ypatingos Viešpaties globos objektai.GT 141.5
„Našlaičių tėvas ir našlių Gynėjas —
tai Dievas savo šventoje buveinėje.”
„Nes tavo vyras - tavo Kūrėjas,
Galybių Viešpats - Jo vardas.GT 141.6
Tavo Atpirkėjas - Izraelio Šventasis,
Jis vardu visos žemės Dievas.”
„Palik savo našlaičius, Aš juos išlaikysiu;
tavo našlės tepasitiki Manimi.”GT 142.1
(Psalmė 68, 6; Izaijo 54, 5; Jeremijo 49, 11)
Daugelis tėvų, kuriems skirta išsiskirti su mylimaisiais, numirė tikėdami Dievo pažadu, kad Jis pasirūpins paliktaisiais. Viešpats rūpinasi našlėmis ir našlaičiais ne kaip stebuklą atsiųsdamas manos iš dangaus, ne atsiųsdamas varnus su maistu, bet per žmonių širdžių stebuklą, išstumdamas savanaudiškumą ir atverdamas meilės, panašios į Kristaus, versmes. Nusiminusius ir netekusius artimo žmogaus Jis patiki savo sekėjams kaip brangius patikėtinius. Jiems ypatingai reikia mūsų užuojautos.GT 142.2
Patogumais aprūpinti namai, aruodai ir svirnai pripildyti gausaus derliaus, sandėliuose sukauptos pramoninių gaminių ir pusfabrikačių atsargos, aukso ir sidabro pilnos požeminės saugyklos - tai Dievo sukaupti atsarginiai turtai vargšams, skurstantiems pramaitinti. Jis mus ragina būti Jo dosnumo vagomis.GT 142.3
Dauguma motinų, likusių našlėmis su savo vaikais našlaičiais, narsiai pakelia savo dvigubą naštą, dažnai sunkiai pluša virš jėgų, kad išlaikytų savo mažylius prie savęs ir juos aprūpintų. Mažai ji turi laiko juos mokyti ir lavinti, mažai galimybių, kad galėtų apsupti juos įtakingumu, kad visa tai pragiedrintų jų gyvenimą. Jai reikia padrąsinimo, užuojautos ir žodinės pagalbos.GT 142.4
Dievas ragina mus rūpintis tokiais vaikais, kiek tik galime kompensuoti tėviško rūpesčio stoką. Užuot šalinęsi jų, skundęsi jų ydingumu ir galimomis dėl jų bėdomis, padėkite jiems visais įmanomais būdais. Siekite pagelbėti rūpesčių iškankintai motinai. Palengvinkite jos naštas.GT 142.5
Be to, yra daugybė vaikų, kurie visiškai neturi tėviškos globos ir drausminančios krikščioniškų namų įtakos. Tegul krikščionys atveria savo širdis ir namus šiems bejėgiams. Darbas, kurį Dievas patikėjo jiems asmeniškai kaip pareigą, negali būti nukreiptas į kokią nors labdaringą instituciją ar paliktas atsitiktiniams pasaulio geradariams. Jeigu vaikai neturi giminių, kurie pajėgtų jais pasirūpinti, tegul Bažnyčios nariai parūpina jiems namus. Tas, kuris mus sukūrė, iš anksto nulėmė, kad mes turime gyventi šeimomis, o vaiko charakteris geriausiai ugdysis meilingoje, krikščioniškųjų namų aplinkoje.GT 143.1
Daugumas, kurie neturi savo vaikų, galėtų daryti gerą darbą rūpindamiesi kitų vaikais. Užuot rodę dėmesį naminiams gyvulėliams, dosnų meilumą nebyliems gyvūnams, tegul jie rodo dėmesį mažiems vaikams, kurių charakterius galima formuoti pagal dieviškąjį panašumą. Skirkite savo meilę benamiams žmogiškosios šeimos nariams. Pažiūrėkite, kiek daug tokių vaikų jūs galite išugdyti ir išlavinti Viešpaties baimės dvasia. Taip daugelis ir sau gautų daug naudos.GT 143.2