Dvidešimt Devintas Skyrius—Namų kūrėjai

Tas, kuris davė Adomui Ievą kaip padėjėją, per vestuvių šventę Galilėjos Kanoje padarė savo pirmąjį stebuklą. Šventinėje menėje, kur draugai ir giminės džiaugėsi kartu, Kristus pradėjo savo viešąją tarnystę. Taip Jis patvirtino santuoką, pripažindamas ją kaip savo paties įkurtą instituciją. Jis nulėmė, kad vyrai bei moterys turėtų susijungti į šventą santuoką ir kurti šeimas, kurių nariai, vainikuoti pagarba, būtų pripažinti aukštybėse esančios šeimos nariais.GT 255.1

Kristus pagerbė santuokinius ryšius, padarydamas juos sąjungos tarp Jo ir Jo atpirktųjų simboliu. Jis pats yra Jaunikis, Bažnyčia yra nuotaka, apie kurią kaip savo išrinktąją Jis sako: „Visa tu graži, Mano meile, nėra tavyje dėmės.” (Giesmių giesmės 4, 7)GT 255.2

Kristus „mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, nuplaudamas valančiu vandeniu per Žodį, ...kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai privalo mylėti savo žmonas” (Efeziečiams 5, 25-28). GT 255.3

Šeimos saitai yra artimiausi, švelniausi ir švenčiausi saitai visoje žemėje. Jie buvo numatyti būti palaima žmonijai. Ir jie tokie yra ten, kur santuokos sandora sudaroma protingai, su pagarbia Dievo baime ir tinkamai apsvarsčius jos pareigas.GT 255.4

Tie, kurie ketina tuoktis, turėtų apsvarstyti, kokie bus jų kuriami namai ir kokią įtaką jie skleis aplinkiniams. Kai jie tampa tėvais, jiems patikima šventa atsakomybė. Nuo jų itin priklauso jų vaikų gerovė šiame pasaulyje ir jų laimė būsimajame gyvenime. Nuo tėvų priklauso, kokius fizinius ir moralinius bruožus turės jų mažyliai. O nuo namų židinio priklauso visuomenės padėtis. Taigi, kiekvienos šeimos įtakos svoris pakels arba stums visuomenę žemyn.GT 255.5

Gyvenimo draugą ar draugę reikėtų rinktis taip, kad būtų kuo geriausiai užtikrinama fizinė, protinė ir dvasinė tėvų bei jų vaikų gerovė, kad tėvai ir vaikai galėtų teikti palaimą savo artimiesiems ir pagarbą savo Kūrėjui.GT 256.1

Prieš prisiimdami santuokinius įsipareigojimus, jaunuoliai ir jaunuolės privalėtų turėti praktinio gyvenimo įgūdžius, kurie parengtų juos būsimoms pareigoms ir rūpesčiams. Nepatariama vesti ar tekėti labai jauniems. Tokio svarbaus ir toli siekiančio savo pasekmėmis ryšio kaip santuoka nereikia užmegzti skubotai, be tinkamo pasiruošimo ir kol psichinės ir fizinės jėgos dar nėra pakankamai išsivysčiusios.GT 256.2

Sutuoktiniai gali neturėti žemiškų turtų, tačiau jie privalėtų turėti daug didesnį palaiminimą - sveikatą. Be to, daugeliu atvejų neturėtų būti didelio amžiaus skirtumo. Šios taisyklės nepaisymas gali rimtai pakenkti jaunesniosios pusės sveikatai. Tokiu atveju dažnai ir vaikai gimsta fiziškai ir protiškai silpnesni. Jie negali gauti iš pagyvenusio tėvo to rūpesčio bei draugystės, kurių reikalauja vaikai, be to, jie gali netekti tėvo ar motinos būtent tada, kai jiems labiausiai reikia meilės ir vadovavimo.GT 256.3

Tik Kristuje formuojama santuoka gali būti laiminga. Žmonių meilė artimų santykių turi semtis iš dieviškosios meilės. Tik ten, kur vadovauja Kristus, gali būti gilus, tikras ir nesavanaudiškas prisirišimas.GT 256.4

Meilė yra brangi dovana, kurią mes gauname iš Jėzaus. Tyras ir šventas prisirišimas nėra jausmas, o principas. Tie, kuriuos skatina tikra meilė, nebus nei neišmintingi, nei akli. Mokomi Šventosios Dvasios, jie labai mylės Dievą, o savo artimą kaip save patį.GT 256.5

Tie, kurie ketina tuoktis, turėtų apmąstyti savo jausmus ir stebėti, kokius charakterio bruožus yra išugdęs asmuo, su kuriuo jie ketina susieti savo gyvenimą. Tegul kiekvienas žingsnis santuokos sandoros link pasižymi kuklumu, paprastumu, nuoširdumu ir širdingu troškimu patikti Dievui bei Jį pagerbti. Santuoka daro įtaką visam šiam gyvenimui ir gyvenimui būsimajame pasaulyje. Tikras krikščionis neplanuos nieko, kam nepritaria Dievas.GT 256.6

Jeigu jūs esate palaimintas turėti dievobaimingus tėvus, stenkitės gauti iš jų patarimą. Atskleiskite jiems savo viltis ir planus, pasimokykite iš jų gyvenimo patirties ir jūs būsite apsaugotas nuo daugelio sielvartų. Visų pirma padarykite Kristų savo Patarėju. Tyrinėkite Jo Žodį su malda.GT 257.1

Tuo vadovaudamasi mergina turėtų pasirinkti gyvenimo draugą tik tokį, kurio charakterio bruožai yra tyri ir vyriški, kuris yra rūpestingas, siekia gėrio ir sąžiningas, myli Dievą ir pagarbiai Jo bijo. O jaunuolis tegul paieško sau tokios, kuri būtų tinkama nešti savo gyvenimo naštos dalį, tokios, kurios įtaka kilnintų bei taurintų jį, kuri savo meile padarytų jį laimingą.GT 257.2

„Sumani žmona ateina iš Viešpaties. Vyras jai patiki savo širdį... Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas. Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio - malonus pamokymas. Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos. Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją. Žmogus, kuris randa gerą žmoną, randa laimę ir gauna malonę iš Viešpaties.” (Patarlių 19, 14; 31, 11-12. 26-29; 18, 22) GT 257.3

Nors santuokos gali būti sudaromos atsargiai ir išmintingai, tik nedaugelis porų, įvykus sutuoktuvių ceremonijai, susijungia visiškai. Tikras dviejų žmonių santuokinis susijungimas yra daugybės vėlesnių metų triūsas.GT 257.4

Kai gyvenimas su savo sudėtingomis situacijomis ir rūpesčiais užklumpa jaunavedžius, išnyksta romantika, su kuria buvo kuriama santuoka. Vyras ir žmona geriau sužino vienas kito charakterį, ko nebuvo galima sužinoti anksčiau. Tai pats pavojingiausias jų gyvenimo laikotarpis. Viso jų ateities gyvenimo laimė ir sėkmė dabar priklauso nuo teisingai pasirinktos krypties. Dažnai jie atranda vienas kito netikėtą silpnybę ir trūkumus; tačiau širdys, kurias suvienijo meilė, įžvelgs ir anksčiau nepastebėtą pranašumą. Todėl abu turėtų stengtis įžvelgti dorybes, o ne ieškoti trūkumų. Dažnai mūsų pačių požiūris, mus supanti aplinka nulemia, kas bus atskleista mums vienam apie kitą. Daugelis žmonių mano, kad meilę išreikšti yra silpnybė, todėl puoselėja uždarumą, kuris atstumia. Tokia dvasia atšaldo artimumą. Kai postūmis bendrauti ir kilniaširdiškumas slopinamas, artimumas silpnėja, širdis pasidaro nelaiminga bei šalta. Turėtume saugotis šios klaidos. Meilė negali ilgai trukti, jeigu ji neišreiškiama. Todėl neleiskite su jumis susietai širdžiai kentėti dėl švelnumo ir artimumo stygiaus.GT 257.5

Nors gali iškilti sunkumų, keblumų ir apimti neviltis, tegul nei vyras, nei žmona negalvoja, kad jų sąjunga yra klaida, ir tegul nenusivilia ja. Nuspręskite būti vienas kitam viskuo, kuo tik įmanoma. Ir toliau būkite atidūs vienas kitam. Kovodami su gyvenimo sunkumais, visaip padrąsinkite vienas kitą. Mokykitės suteikti vienas kitam džiaugsmo. Jus turėtų sieti abipusė meilė ir abipusis pakantumas. Tada santuoka, užuot tapusi meilės pabaiga, atrodys panaši į meilės pradžią. Tikros draugystės šiluma, meilė, kuri pririša širdį prie širdies, yra išankstinis dangaus džiaugsmų pajautimas.GT 258.1

Kiekvieną šeimą gaubia šventa sfera, kurios negalima pažeisti. Joks kitas žmogus negali kištis į šią sferą. Vyras ir žmona neturėtų dalytis su kitais paslaptimis, kurios priklauso tik jiems vieniems.GT 258.2

Verčiau kiekvienas rodykime meilę, o ne reikalaukime jos. Ugdykite tai, kas yra kilniausia jumyse, ir būkite greiti pastebėti vienas kito gerąsias savybes. Suvokimas, kad esi vertinamas, yra nuostabus stimulas ir pasitenkinimas. Abipusis supratimas ir pagarba skatina siekti tobulumo, o pati meilė stiprėja, kai sužadina kilnesnius užmojus.GT 258.3

Nei vyras, nei žmona neturėtų užgožti kito asmenybės. Kiekvienas turi asmeninį ryšį su Dievu. Kiekvienas Jį turi klausti: „Kas yra gerai?” „Kas blogai?” „Kaip man geriau atlikti gyvenimo keliamus uždavinius?” Tegul jūsų meilė liejasi Tam, kuris atidavė savo gyvybę už jus. Padarykite Kristų pirmuoju ir paskutiniuoju bei geriausiuoju visame kame. Kai jūsų meilė Jam pagilės ir sustiprės, jūsų meilė vienas kitam pasidarys tyresnė ir stipresnė.GT 259.1

Kristaus mums rodoma dvasia yra ta, kurią vyras ir žmona turi rodyti vienas kitam. „Ir gyvenkite meile, kaip ir Kristus pamilo jus.” „Kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visame kame teklauso vyrų. Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save.” (Efeziečiams 5, 2. 24-25) GT 259.2

Nei vyras, nei žmona neturėtų mėginti valdingai kontroliuoti vienas kito. Nemėginkite priversti vienas kitą pasiduoti jūsų norams. Taip elgdamiesi jūs negalėsite išsaugoti meilės. Būkite kantrūs, meilūs ir pakantūs, atidūs ir paslaugūs. Dievo malonės dėka jums gali pasisekti padaryti vienas kitą laimingą, kaip esate pasižadėję savo jungtuvių priesaikoje.GT 259.3