Klasika

Koledžuose ir universitetuose tūkstančiai jaunuolių paskiria didžiąją dalį geriausių savo gyvenimo metų, studijuodami graikų ir lotynų kalbas. Tuo tarpu protą ir charakterį formuoja žalingi požiūriai, gauti iš pagoniškos literatūros, kurios skaitymas yra laikomas esmine šių kalbų mokymosi dalimi.GT 324.4

Žmonės, susipažinę su klasikine literatūra, teigia, jog „graikų tragedijose gausu kraujomaišos, žmogžudysčių ir žmonių aukų gašliems bei kerštingiems dievams”. Pasauliui būtų kur kas geriau, jeigu būtų apsieinama be tokių mokymosi šaltinių. „Argi gali jis vaikščioti žarijomis, nenusvildamas kojų?” (Patarlių 6, 28) „Kas gali padaryti švarų daiktą iš nešvaraus?” (Jobo 14, 4) Ar mes galime tikėtis, kad jaunimo charakteris busGT 324.5

Krikščioniškas, kai jį moko tie, kurie nevertina Dievo Įstatymo principų?GT 325.1

Nusimesdami apribojimus ir pasinerdami į nutrūktgalviškas pramogas, lengvabūdiškus pasilinksminimus ir ydas, studentai pamėgdžioja tai, ką jie gauna iš tokio mokymosi. Kai kurios profesijos reikalauja mokėti graikų ir lotynų kalbas, todėl kai kam reikia jų mokytis. Bet šitų žinių, kurios būtinos tik praktiniai veiklai, galima įgyti ir netyrinėjant literatūros, kuri yra užteršianti ir gadinanti.GT 325.2

Daugeliui nereikia mokėti graikų ir lotynų kalbų. Mirusių kalbų mokymasis turėtų būti antraeilis dalykas. Pirmiausia reikėtų studijuoti tuos dalykus, kurie moko, kaip tinkamai panaudoti visas kūno ir proto jėgas. Tikra kvailystė studentams gaišti laiką, norint išmokti mirusias kalbas ar įgyti knyginių žinių, o nesiruošti praktinėms gyvenimo pareigoms.GT 325.3

Ką pasiima studentai su savimi, palikdami mokymo įstaigą? Kur jie eina? Ką jie veiks? Ar jie turi žinių, kurios padės mokyti kitus? Ar jie buvo išmokyti tapti gerais tėvais ir motinomis? Ar jie gali protingai vadovauti šeimai? Vienintelis vertas savo vardo mokymas yra tas, kuris padeda jaunuoliams bei jaunuolėms būti panašiems į Kristų ir padaro juos tinkamus būti savo šeimos galva. To išmokstama ne iš pagonių klasikos.GT 325.4