Kiekviena tikroji reforma yra susijusi su Evangelija ir skirta pakelti sielą naujam ir tauriam gyvenimui. Susivaldymo reformai itin būtina krikščioniška tarnautojų parama. Jie turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šią veiklą ir ją padaryti aktualia gyvenimo būdo tema. Visur Evangelijos tarnautojai turėtų pristatyti žmonėms tikrojo susivaldymo principus ir raginti žmones tiesiog pasirašyti, jog įsipareigoja susivaldyti. Būtina dėti rimtas pastangas, padedant turintiems priklausomybę nuo žalingų įpročių.GT 116.1

Visur yra užtektinai darbo, norint pagelbėti paslydusiems dėl nesusivaldymo. Bažnyčiose, religinėse institucijose bei tariamų krikščionių namuose dauguma jaunimo pasirenka pražūties kelią. Turėdami nesusivaldymo įpročius, jie patys sukelia ligas, ir, iš godumo trokšdami įsigyti pinigų nuodėmingiems malonumams, griebiasi nesąžiningos veiklos. Per tai pakertama sveikata ir charakteris. Atitolę nuo Dievo, paniekinti visuomenės, šie vargšai jaunuoliai jaučia, kad neturi vilties nei šiame gyvenime, nei būsimajame. Tėvų širdys sudaužytos. Žmonės šias paklydusias sielas laiko beviltiškomis; tačiau Dievas vertina kitaip. Jis supranta visas aplinkybes, kurios padarė jas būtent tokiomis, todėl Jis žiūri į jas su gailesčiu. Šiems jaunuoliams reikia pagalbos. Niekada neduokite jiems dingsties manyti: „Aš niekam nerūpiu.”GT 116.2

Nesusivaldymo aukomis tampa visų sluoksnių ir visų profesijų žmonės. Žmonės, užimantys aukštus postus, iškilių talentų, turinys didelių pasiekimų, pataikauja savo iškreiptam apetitui, kol tampa bejėgiai pasipriešinti pagundoms. Kai kurie, kadaise valdę turtus, tampa benamiais, lieka be draugų, kančiose, skurde, suserga ir degraduoja. Tai žmonės, praradę savitvardą. Jeigu neištiesime jiems pagalbos rankos, jie grims vis gilyn ir gilyn. Tokie, nuolaidžiaudami savo silpnybėms, daro ne tik moralinę nuodėmę - juos pakerta ir fizinė liga.GT 116.3

Padėdami nesusivaldantiems, mes privalome elgtis kaip Kristus - pirmiausia atkreipti dėmesį į jų fizinę būseną. Jiems reikia sveiko, nestimuliuojančio maisto ir gėrimo, švarių drabužių, sąlygų, kurios užtikrintų fizinę švarą. Jie turi būti apsupti paslaugios aplinkos, pakylėjančios krikščioniškos įtakos. Kiekviename mieste turi būti numatytos vietos, kur žalingų įpročių vergai galėtų gauti pagalbą, kad būtų sutraukytos juos kaustančios grandinės. Daugelis mano, jog vienintelis nusiraminimas bėdoje yra alkoholis; tačiau šito neprireiks, jeigu tikrieji krikščionys elgsis ne pagal kunigo ir levito, bet gerojo samariečio pavyzdį.GT 117.1

Turėdami reikalų su nesusivaldymo aukomis, mes privalome prisiminti, kad tai ne blaiviai mąstantys žmonės, o tie, kurie tam tikrą laiką buvo demonų valdžioje. Būkite kantrūs ir pakantūs. Galvokite ne apie bjaurią, atgrasią išvaizdą, bet apie brangią gyvybę, už kurią mirė Kristus, kad ją išgelbėtų. Kai girtuoklis atsigauna ir suvokia savo degradavimą, padarykite viską, kas įmanoma, kad parodytumėte, jog jūs esate jo draugas. Neištarkite jokio smerkiančio žodžio. Nei veiksmu, nei žvilgsniu neišreikškite priekaišto ar pasibjaurėjimo. Labai tikėtina, kad vargšė siela pati save smerkia. Padėkite tokiam atsikelti. Kalbėkite tikėjimą įkvepiančius žodžius. Stiprinkite kiekvieną gerą jo charakterio bruožą. Mokykite, kaip galima pakilti. Parodykite, jog jam įmanoma gyventi taip, kad laimėtų savo draugų pagarbą. Padėkite pamatyti jam Dievo duotų talentų vertę, kurių jis nepaisė ir nesinaudojo.GT 117.2

Nors suklupusiojo valia pagedusi ir nusilpusi, jis turi viltį Kristuje. Viešpats atgaivins jo širdyje kilnius polinkius ir šventus norus. Skatinkite žmogų dėti viltį į Evangeliją. Gundomam ir kovojančiam atverskite Bibliją ir vis skaitykite Dievo pažadus. Pažadai jam bus lyg gydantieji gyvybės medžio lapai. Kantriai dirbkite, kol su dėkingu džiaugsmu virpanti ranka įsikibs į gelbėjančią viltį per Kristų.GT 117.3

Jūs privalote būti tvirti šalia tų, kuriems stengiatės padėti, priešingu atveju niekada nepasieksite pergalės. Jie nuolatos bus gundomi piktam. Jie bus veik nugalimi potraukio svaigalams, jų nuopuoliai kartosis; tačiau nepaisydami viso to, nesiliaukite jiems padėti.GT 118.1

Kai silpnavaliai nusprendžia stengtis gyventi Kristui, o jų valios jėgos palaužtos, juos atsargiai globoti privalo tie, kurie turės už juos atsiskaityti. Pavergtieji yra praradę savo žmogiškumą, todėl turi jį susigrąžinti. Daugumai reikia kovoti prieš stiprų paveldėtą polinkį blogiui. Iš prigimties jie paveldėjo nenatūralius polinkius, gašlius potraukius. Tokiems būtina ypatinga globa. Tiek žmogaus viduje, tiek išorėje gėris ir blogis siekia savo valdžios. Tie, kurie niekada nepatyrė tokių dalykų, negali suprasti sunkiai įveikiamos apetito jėgos, negali suprasti, kokia nuožmi kova vyksta tarp nuolaidžiavimo savo įpročiams ir ryžto būti susivaldančiam visuose dalykuose. Būtina nuolatinė kova.GT 118.2

Daugumas, kuriuos nukreipėte pas Kristų, neturės dorovinės narsos toliau kovoti su apetitu ir geiduliais, tačiau Kristaus Evangelijos darbininkas negali dėl to nusivilti. Argi nupuola tik pakeltieji iš žemiausių nuodėmės gelmių?GT 118.3

Atminkite, kad jūs ne vieni dirbate. Tarnaujantys angelai vienijasi su kiekvienu Dievo sūnumi ir dukterimi, atsidavusia šiai tarnystei. O Kristus yra Atnaujintojas. Didysis Gydytojas pats stovi šalia savo ištikimų darbininkų ir atgailaujančiai sielai sako: „Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės!” (Morkaus 2,5)GT 118.4

Daugelis paniekintųjų įsitvers į Evangelijos viltį ir įeis į Dangaus karalystę, tuo tarpu kiti, buvę palaiminti didžiomis galimybėmis ir didžia šviesa, bet netobulėję, bus palikti tamsoje.GT 118.5

Blogų įpročių aukas būtina raginti pačioms dėti visas pastangas savo labui. Kiti gali nuoširdžiausiai stengtis juos pakelti, jiems gali būti apsčiai suteikta Dievo malonės, Kristus gali maldauti, Jo angelai gali tarnauti, tačiau viskas bus veltui, jeigu jie patys nekovos už save pačius.GT 118.6

Paskutinieji Dovydo žodžiai, ištarti Saliamonui, tuomet dar jaunuoliui, kuris netrukus buvo karūnuotas Izraelio vadu, buvo šie: „Būk stiprus ir elkis kaip vyras!” (1 Karalių 2, 2) Kiekvienam žmogaus vaikui, kandidatui gauti amžinąjį vainiką kartojami šie įkvepiantys žodžiai: „Būk stiprus ir elkis kaip vyras.”GT 119.1

Tiems, kurie nuolaidžiauja savo įnoriams, privalu parodyti ir padėti pajusti, jog būtinas didis dorovinis atsinaujinimas, jeigu jie nori būti žmonėmis. Dievas juos kviečia pakilti ir Kristaus galia atkovoti Dievo suteiktą sveikatą, kuri buvo paaukota nuodėmingiems malonumams.GT 119.2

Dauguma žmonių, jausdami siaubingą pagundos jėgą, skatinančią troškimą piktnaudžiauti, iš nevilties šaukia: „Aš nepajėgiu pasipriešinti blogiui.” Tokį žmogų padrąsinkite, kad jis gali, kad privalo pasipriešinti. Galbūt ne kartą jis bus nugalėtas, tačiau taip neturi būti visados. Jis morališkai silpnas, valdomas nuodėmingų gyvenimo įpročių. Jo pažadai ir ryžtas - lyg smėlio pilys. Suvokimas, kad jis sulaužo pažadus ir nevykdo įsipareigojimų, silpnina jo pasitikėjimą savo paties nuoširdumu ir verčia jį jaustis, jog Dievas negali jo priimti ar padėti jam keistis. Tačiau nevalia nusivilti!GT 119.3

Tuos, kurie pasitiki Kristumi, negali pavergti joks paveldėtas ar įgytas įprotis arba polinkis. Užuot buvę paglemžti žemų prigimties polinkių, jie privalo valdyti kiekvieną instinktyvų potraukį ir geismą. Ir Dievas nepaliko mūsų vienų grumtis su blogiu mūsų pačių ribotomis jėgomis! Kad ir kokie mūsų paveldėti ar įgyti blogi polinkiai, juos galime įveikti ta jėga, kurią Jis pasiruošęs suteikti.GT 119.4

Išgelbėti viltimi

Valios galia