Sveikatos principų mokymas

Evangelijos darbuotojai turi sugebėti pamokyti sveiko gyvenimo principų. Visur esama ligų, ir daugelio iš jų galima išvengti laikantis sveikatos dėsnių. Žmonėms reikia matyti sąryšį tarp sveikatos principų ir jų gerovės tiek dėl šio gyvenimo, tiek dėl būsimojo. Būtina sužadinti jų atsakomybę už kūną, sukurtą Kūrėjo kaip Jo buvimo vietą, nes Jis reikalauja, kad mūsų kūnu būtų ištikimai rūpinamasi. Jiems reikia įteigti tiesą, išreikštą Šventajame Rašte: „Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievo pasakyta: ‘Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu; Aš būsiu jų Dievas, o jie bus Manoji tauta.’” (2 Korintiečiams 6, 16)GT 95.1

Tūkstančiams reikia, ir jie mielai priimtų pamokymą apie paprastus ligų gydymo būdus - būdus, kuriais galima pakeisti nuodingus vaistus. Yra didžiulis poreikis mokyti dietologijos reformos. Klaidingi mitybos įpročiai ir nesveiko maisto vartojimas ne mažiau pavojingi už nesusivaldymą bei nusikaltimus ir blogybes, nes visa tai užtraukia pasauliui prakeikimą.GT 95.2

Mokydami sveikatos principų, turėkite omenyje didįjį reformos tikslą - tikslą, visiškai sustiprinti kūną, protą ir sielą. Parodykite, jog gamtos dėsniai, būdami Dievo įstatymais, yra skirti mūsų gerovei; kad jų laikymasis teikia laimę šiame gyvenime ir padeda pasiruošti būsimajam.GT 95.3

Nukreipkite žmones tyrinėti Dievo meilės apreiškimą ir išmintį gamtos kūriniuose. Raginkite juos tyrinėti nuostabų žmogaus organizmą, žmogaus sandaros sistemą ir ją valdančius dėsnius. Tie, kurie pastebės Dievo meilės faktus, kurie nors kiek supras Jo meilės išmintį ir naudingumą bei klusnumo pasekmes, visiškai kitokio požiūrio paskatinti pradės gerbti savo pareigas ir prievolę. Užuot žiūrėję į sveikatos principų laikymąsi kaip į pasiaukojimą ar savęs išsižadėjimą, jie ims vertinti juos kaip tikriausią, neįkainojamą palaimą.GT 95.4

Kiekvienas Evangelijos darbuotojas turi jausti, kad sveikos gyvensenos principų perteikimas yra jiems nurodyto darbo dalis. Toks darbas labai reikalingas, ir pasaulis tam yra atviras.GT 96.1

Deja, visur pastebima tendencija individualias pastangas pakeisti organizacine veikla. Žmogiškoji išmintis krypsta vienytis, centralizuotis, statyti dideles bažnyčias bei įstaigas. Minios labdaringą veiklą palieka įstaigoms ir organizacijoms; žmonės vengia kontaktų su žmonėmis, ir jų širdys vėsta. Jie tampa egocentriški ir nesujaudinami. Meilė Dievui ir žmogui iš jų sielų išnyksta.GT 96.2

Kristus savo sekėjus įpareigoja dirbti individualiai - dirbti tai, ko negalima padaryti pagal įgaliojimą. Tarnystė ligoniams ir vargšams, Evangelijos skelbimas paklydusiems negali būti paliktas komitetams ar labdaringoms organizacijoms. Asmeninė atsakomybė, asmeninės pastangos, asmeninis pasišventimas yra būtina Evangelijos skelbimo sąlyga.GT 96.3

„Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, - liepia Kristus, - kad Mano namai būtų pilni.” „Dalykis su alkstančiu savo duona, priglausk pastogėn vargšą ir benamį, - sako Jis, -aprenk, ką pamačius nuogą.” „Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks.” (Luko 14, 23; Izaijo 58, 7; Morkaus 16, 18) Evangelijos palaiminimai turi būti perduodami tiesiogiai bendraujant, asmeniniu tarnavimu.GT 96.4

Senovėje, perduodamas šviesą savo tautai, Dievas neveikė išimtinai tik per vieną kurią nors klasę. Danielius buvo Judėjos kunigaikštis. Izaijas taip pat priklausė karališkajai dinastijai. Dovydas buvo piemenukas, Amosas - kerdžius, Zacharijas - Babilono belaisvis, Elijas - žemdirbys. Viešpats iškėlė juos kaip savo atstovus - tiek pranašus ir kunigaikščius, tiek kilmingus ir kukliuosius, ir mokė juos tiesų, kurios turėjo būti perduotos pasauliui.GT 96.5

Kiekvieną, kuris tampa Jo malonės dalininku, Viešpats įpareigoja darbuotis dėl kitų. Mes turime individualiai užimti savo poziciją ir vietą, tardami: „Štai aš, siųsk mane!” (Izaijo 6,8) Skelbti įpareigota visiems: tiek Žodžio tarnautojui, tiek slau-gytojui-misionieriui, tiek krikščioniui gydytojui ar paprastam krikščioniui, kad ir kas jis būtų - verslininkas ar ūkininkas. Mūsų pareiga atskleisti žmonėms Evangeliją jų išgelbėjimo labui. Kiekvienas sumanymas, kurio mes imamės, privalo turėti būtent šį tikslą.GT 97.1

Tie, kurie apsiima atlikti jiems Dievo paskirtą darbą, bus palaima ne tik kitiems, bet ir patys bus palaiminti. Suvokimas, kad pareigą būtina atlikti gerai, paveiks ir jų pačių sielas. Prislėgtieji užmirš savo liūdesį, silpnieji taps stiprūs, bemoksliai - supratingi, ir visi ras nepailstantį pagalbininką Tame, kuris juos pašaukė.GT 97.2

Kristaus Bažnyčia yra įsteigta tam, kad tarnautų. Jos šūkis yra tarnystė. Jos nariai yra kariai, ugdomi kovai, vadovaujant jų išgelbėjimo Vadui. Krikščionys tarnautojai, gydytojai ir mokytojai turi daug platesnius veiklos laukus negu daugelis supranta. Jie privalo ne tik patys tarnauti žmonėms, bet ir žmones mokyti tarnauti. Jie ne tik turi apmokyti teisingų principų, bet ir mokyti savo klausytojus, kaip tuos principus įgyvendinti. Tiesa, pagal kurią negyvenama, kuri neperduodama, praranda savo gyvybinę galią, savo gydomąją savybę. Jos palaima gaunama tik tada, kai ja dalijamasi.GT 97.3

Monotoniškas mūsų tarnavimas Dievui turi būti nutrauktas. Kiekvienas Bažnyčios narys turi būti įtrauktas į kokią nors tarnystę Viešpačiui. Kai kurie negali padaryti tiek daug, kiek kiti, bet visi turėtų daryti tai, kas įmanoma, kad sumažintų ligų ir nevilties srautą, kuris užtvindė mūsų pasaulį. Daugelis norėtų darbuotis, jeigu jie būtų išmokyti, kaip pradėti. Juos reikia išmokyti ir padrąsinti.GT 97.4

Kiekviena bendruomenė turi būti lavinimo mokykla krikščionims. Jos nariai turi būti mokomi kaip skaityti Bibliją, kaip vesti ir mokyti Biblijos (Sabatos) mokyklos klases, kaip geriausiai pagelbėti vargšams ir slaugyti ligonius, kaip darbuotis su neatsivertusiais. Čia turi būti mokoma sveikatos dėsnių, organizuojamos maisto gaminimo bei įvairių sričių krikščioniškosios pagalbos klasės. To turi būti ne tik mokoma, bet faktiškai darbuojamasi vadovaujant prityrusiems instruktoriams. Tegul mokytojai rodo pavyzdį, kaip dirbti su žmonėmis, o kiti, prie jų prisijungę, mokysis iš jų. Vienas pavyzdys yra daug vertesnis negu daugybė pamokymų.GT 97.5

Tegul visi lavina savo fizines ir proto galias kaip tik sugeba, kad galėtų darbuotis Dievui, kur tik pašauktų Jo apvaizda. Ta pati malonė, kurią gavo iš Kristaus Paulius ir Apolas, kuri juos padarė dvasiškai itin pranašius, šiandien bus suteikta ir dievobaimingiems krikščionims misionieriams. Dievas trokšta, kad Jo vaikai būtų intelektualūs ir išmanantys, kad aiškiai ir galingai būtų atskleista mūsų pasauliui Jo šlovė.GT 98.1

Išsilavinę darbuotojai, pasišventę Dievui, gali tarnauti itin įvairiapusiškai ir gali nuveikti daug platesnės apimties darbų negu tie, kurie neturi išsilavinimo. Jų proto disciplina juos stato į daug pranašesnę dirvą. Tačiau tie, kurie neturi jokių išskirtinių talentų nė didelio išsilavinimo, gali tarnauti kitiems. Dievas panaudos tuos žmones, kurie nori būti panaudoti. Ne talentingiausi ar gabiausi asmenys parodo didžiausius ir patvariausius darbo rezultatus. Reikalingi vyrai ir moterys, kurie girdėjo Dangaus žinią. Labiausiai veiksmingi darbuotojai yra tie, kurie atsiliepia į kvietimą: „Imkite ant savo pečių Mano jungą ir mokykitės iš Manęs.” (Mato 11, 29) GT 98.2

Būtini jautrūs misionieriai. Tas, kurio širdį paliečia Dievas, prisipildo didelio troškimo skelbti tiems, kurie niekada nepažino Jo meilės. Į jų būseną toks misionierius žiūri kaip į savo paties nelaimę. Rizikuodamas gyvybe, jis eina pirmyn kaip Dangaus pasiuntinys, kaip Dangaus patikėtas skelbėjas dirbti darbą, kurį atlikti padės angelai.GT 98.3

Jeigu tie, kuriems Dievas patikėjo didžiulius intelekto talentus, šias dovanas panaudos savanaudiškai, jie po išmėginimo meto bus palikti eiti savo pačių keliu. Dievas pasirinks žmones, kurie neatrodo taip gausiai apdovanoti, kurie ne itin pasitiki savimi, bet juos, silpnuosius, Jis padarys stiprius, nes jie pasitiki Juo, kad Jis padarys už juos tai, ko jie patys negali padaryti. Dievas priima tik nuoširdžią tarnystę ir pats kompensuos trūkumus.GT 99.1

Viešpats dažnai pasirenka savo darbui žmones, kurie galėjo įsigyti tik nedidelį išsilavinimą. Tokie žmonės itin stropūs, todėl Viešpats apdovanoja juos už jų atsidavimą Jo darbui, už jų darbštumą, už jų troškimą kuo daugiau sužinoti. Jis yra jų ašarų Liudytojas ir girdi jų maldas. Kaip Jo palaima nužengė ant belaisvių Babilono karalystėje, taip Jis duoda išminties ir žinių savo darbininkams ir šiandien.GT 99.2

Žmonės, neturintys išsilavinimo, užimantys kuklią padėtį visuomenėje, Kristaus malonės dėka kartais turi stulbinančią sėkmę laimint žmones Jam. Jų sėkmės paslaptis - jų pasitikėjimas Dievu. Jie kasdien mokėsi iš To, kuris yra stebuklingas Patarėjas ir nenugalimas Galybių Viešpats.GT 99.3

Tokius darbuotojus būtina skatinti. Viešpats suveda juos su turinčiais ženklesnių gabumų, kad užpildytų anų paliktas spragas. Jų greita įžvalga, ko reikia imtis, jų pasirengimas padėti stokojantiems pagalbos, jų malonūs žodžiai ir geri darbai atveria duris naudingai tarnystei, kur kitu atveju jos liktų uždarytos. Tie, kurie pasitiki Dievu, geba prieiti prie tų, kuriems sunku, todėl jų įtikinamų žodžių dėka daug sugniuždytų sielų nukreipiama pas Dievą. Jų veikla parodo, ką galėtų padaryti tūkstančiai kitų, jeigu tik panorėtų.GT 99.4