Atpildas

Kai Kristus pakvietė savo mokinius sekti paskui Jį, Jis nepasiūlė jokių pagražintų šio gyvenimo perspektyvų. Jis nepažadėjo jiems pasipelnymo ar pasaulinės garbės, o jie neiškėlė jokių sąlygų, ką turėtų gauti. Renkančiam muito mokestį Matui Išgelbėtojas pasakė: “‘Sek paskui Mane!’ Tasai viską palikęs atsikėlė ir sekė paskui Jį.” (Luko 5, 27) Prieš pradėdamas darbą, Matas nepareikalavo atlyginimo, kuris prilygtų jo anksčiau gautajam. Neuždavęs nė vieno klausimo ir nesusvyravęs, jis nusekė paskui Jėzų. Jam užteko, kad jis bus su Išgelbėtoju, girdės Jį kalbant ir dirbs kartu su Juo.GT 353.1

Taip buvo ir su anksčiau pakviestais mokiniais. Kai Jėzus liepė Petrui ir jo draugams sekti paskui Jį, jie iš karto paliko savo valtis ir tinklus. Kai kurie šių mokinių turėjo draugų, priklausomų nuo jų pagalbos, tačiau, kai jie išgirdo Išgelbėtojo kvietimą, nesudvejojo ir nepaklausė: „Kaip aš gyvensiu ir išlaikysiu savo šeimą?” Jie pakluso kvietimui, ir kai vėliau Jėzus paklausė jų: „Ar jums ko nors trūko, kai Aš jus buvau išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be apavo?”, jie atsakė: „Nieko netrūko!” (Luko 22, 35) GT 353.2

Šiandien Išgelbėtojas kviečia mus, kaip Jis kvietė Matą, Joną ir Petrą, dirbti Jam. Jeigu mūsų širdys yra paliestos Jo meilės, ne atlygis pirmiausia bus mūsų mintyse. Mes džiaugsimės dirbdami su Kristumi ir nebijosime pasitikėti, kad Jis pasirūpins. Jei Dievą padarysime savo stiprybe, aiškiai suvoksime savo pareigą ir nesavanaudiškus siekius. Mūsų gyvenimą įkvėps kilnus tikslas, kuris iškels mus aukščiau savanaudiškų motyvų.GT 353.3