Asmeninė tarnystė

Kristus niekada nepraleido galimybės skelbti išgelbėjimo Evangeliją. Pasiklausykime Jo nuostabių žodžių, ištartų vienai Samarijos moteriai. Kai Jėzus sėdėjo prie Jokūbo šulinio, moteris atėjo pasisemti vandens. Jos nuostabai Jis paprašė paslaugos. „Duok Man gerti”, - tarė Jis. Jis norėjo atsigaivinti, bet troško ir parodyti būdą, kuriuo Jis galėtų duoti jai gyvojo vandens. „Kaipgi, - atsiliepė moteris, - Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti, kai žydai nebendrauja su samariečiais?” Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok Man gerti’, - rasi pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų gyvojo vandens davęs!.. Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. O kas gers vandenį, kurį Aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.” (Jono 4,7-14) GT 15.1

Kokį didelį susidomėjimą Kristus parodė šiai vienai moteriai! Kokie nuoširdūs ir išraiškingi buvo Jo žodžiai! Kai moteris juos išgirdo, ji paliko savo ąsotį ir nubėgo į miestą skelbdama savo draugams: „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Mesijas?” Mes skaitome, kad „daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų” (Jono 4, 29. 39) . Ir kas gali pasakyti, kiek širdžių, paveiktų šių Jėzaus žodžių, nuo tol per šimtmečius buvo išgelbėta?GT 15.2

Kur tik širdys atviros priimti tiesą, Kristus pasirengęs jas mokyti. Jis apreikš joms Tėvą ir parodys, kokia tarnystė yra priimtina Tam, kuris skaito širdis. Su tokiais Jis nekalba palyginimais. Jiems, kaip ir moteriai prie šulinio, Jis sako: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!”GT 15.3