Trisdešimt Devintas Skyrius— Pažinimas, įgytas iš Dievo Žodžio

Visa Biblija yra Dievo šlovės apsireiškimas Kristuje. Kai ji priimama, ja patikima ir jai paklūstama, ji tampa svarbia priemone keičiant mūsų charakterį. Ji yra didelė paskata, varomoji jėga, pagyvinanti fizines, protines ir dvasines jėgas bei nukreipianti gyvenimą teisinga linkme.GT 338.1

Priežastis, kodėl jaunimas ir net brandūs žmonės taip lengvai pasiduoda pagundai ir nusideda, yra ta, kad jie netyrinėja Dievo Žodžio ir neapmąsto jame pateiktų tiesų taip, kaip derėtų. Jei neturime tvirtos, ryžtingos valios jėgos, kurią atskleidžia mūsų gyvenimas ir charakteris, vadinasi, mes nepaisome švento Dievo Žodžio mokymo. Žmonės nuoširdžiai nesistengia, kad nukreiptų savo mintis į tai, kas įkvepia tyrą, šventą mąstymą ir atitraukia nuo viso, kas nedora ir netikra. Yra tokių, kurie pasirinko geresnę dalį, kurie sėdi prie Jėzaus kojų, kaip tai darė Marija, kad mokytųsi iš dieviškojo Mokytojo. Deja, nedaugelis brangina Jo Žodžius širdyje ir pritaiko juos gyvenime.GT 338.2

Priimtos Biblijos tiesos dvasiškai pakylėja protą ir sielą. Jei Dievo Žodis būtų įvertintas taip, kaip derėtų, tada ir jauni, ir pagyvenę būtų dori širdimi ir turėtų tvirtus principus, o tai leistų jiems atsispirti pagundai.GT 338.3

Tegul žmonės moko brangių Šventojo Rašto dalykų ir apie juos rašo. Tegul į dieviškųjų dalykų tyrinėjimą būna nukreiptos visos mūsų mintys, gabumai ir proto energija. Būtina studijuoti ne žmonių filosofijas, o požiūrį To, kuris yra Tiesa. Jokia kita literatūra savo vertingumu negali jai prilygti.GT 338.4

Žemiškam protui Dievo Žodžio apmąstymai neteikia jokio malonumo, tačiau Šventosios Dvasios atgaivintam protui iš kiekvieno šventojo puslapio šviečia dieviškasis grožis ir dangaus šviesa. Tai, kas žemiškam protui yra apleisti tyrlaukiai, dvasingam protui tampa gyvųjų šaltinių šalimi.GT 339.1

Dievo pažinimas, atskleistas Jo Žodyje, turi būti perduotas mūsų vaikams. Nuo ankstyvos vaikystės juos reikia supažindinti su Jėzaus vardu ir Jo gyvenimu. Jau pirmosios pamokos turi išmokyti juos, kad Dievas yra jų Tėvas, o pirmasis mokymas - klusnumo mokymasis. Dievo Žodis turi būti jiems skaitomas bei kartojamas pagarbiai ir švelniai, dalimis, kad atitiktų jų supratimą ir būtų pritaikyta taip, kad sužadintų jų susidomėjimą. O svarbiausia, tegul jie sužino apie Dievo meilę, kuri atskleista Kristuje, ir jos didžią pamoką:GT 339.2

„Jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus.” (1 Jono 4, 11) GT 339.3

Tegul jaunimui Dievo Žodis tampa proto ir sielos maistu, o Kristaus kryžius - viso lavinimosi mokslu, visokio mokymo ir visokio mokymosi centru. Jį reikia įvesti į kasdienį praktinį gyvenimą. Taip Išgelbėtojas taps jaunimui kasdieniu Vadovu ir Draugu. Kiekviena mintis paklus Kristaus mokymui. Tada kartu su apaštalu Pauliumi jie galės ištarti:GT 339.4

„Bet aš nieku nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš - pasauliui.” (Galatams 6, 14) GT 339.5

Taip tikėjimu per asmeninį patyrimą jie pažins Dievą. Jie įrodys sau Jo Žodžio tikrumą, Jo pažadų tikslumą. Jie išbandys ir žinos, kad Dievas yra geras.GT 339.6

Mylimasis Jonas įgijo pažinimą per asmeninę patirtį. Jis galėjo paliudyti:GT 339.7

„Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.” (1 Jono 1, 1-3) GT 339.8

Taigi kiekvienas iš savo patirties gali „pripažinti, jog Dievas yra tiesakalbis” (Jono 3, 33) . Jis gali paliudyti apie Kristaus galią tai, ką pats matė, girdėjo ir pajuto. Jis gali pasakyti:GT 340.1

„Man reikėjo pagalbos, ir aš radau ją Jėzuje. Visi poreikiai buvo patenkinti, mano sielos alkis numalšintas. Biblija man yra Kristaus apsireiškimas. Aš tikiu Jėzumi, nes Jis mano dieviškasis Išgelbėtojas. Aš tikiu Biblija, nes patyriau, kad ji yra Dievo balsas mano sielai.”GT 340.2

Tas, kuris pažino Dievą ir Jo Žodį asmeniniu patyrimu, yra pasiruošęs užsiimti gamtos mokslų tyrinėjimu. Apie Kristų parašyta: „Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.” (Jono 1, 4) Prieš nusidėdami Adomas ir Ieva rojuje buvo apsupti ryškia bei nuostabia šviesa, Dievo šviesa. Ji apšviesdavo viską, prie ko tik jie prisiartindavo. Nebuvo nieko, kas galėtų užtemdyti Dievo charakterio supratimą ar darbus. Tačiau, kai jie pasidavė gundytojui, šviesa pasitraukė nuo jų. Praradę šventumo apdarą, jie prarado šviesą, kuri nušviesdavo jiems gamtą. Daugiau jie negalėjo jos teisingai suprasti. Jie nebegalėjo įžvelgti Dievo būdo Jo darbuose. Taip ir šiandien žmogus negali pats teisingai suprasti gamtos mokslų. Kai jam nevadovauja dieviškoji išmintis, jis iškelia gamtą ir jos dėsnius aukščiau už gamtos Dievą. Štai kodėl žmonių mintys mokslo atžvilgiu taip dažnai prieštarauja Dievo Žodžio mokymui. Tačiau tiems, kurie priima Kristaus gyvenimo šviesą, gamta vėl apšviečiama. Nuo Kristaus pasiaukojimo kryžiaus sklindančioje šviesoje mes galime teisingai išsiaiškinti gamtos mokymą.GT 340.3

Tas, kuris pažino Dievą ir Jo Žodį savo asmenine patirtimi, tvirtai tikės Šventojo Rašto dieviškumu. Toks žmogus įrodė, kad Dievo Žodis yra Tiesa, ir žino, kad Tiesa niekada negali prieštarauti pati sau. Jis netikrina Biblijos mokslinėmis žmo- nių idėjomis, o išbando jas neklystančiu matu. Jis žino, kad teisingame moksle negali būti nieko prieštaraujančio Žodžio mokymui, nes ir vieno, ir kito Autorius yra tas pats, o teisingas ir vieno, ir kito supratimas parodys, kad tarp jų vyrauja harmonija. Kas vadinamajame moksliniame švietime prieštarauja Dievo Žodžio liudijimui, yra akivaizdžios žmonių spėlionės.GT 340.4

Tokiam mokiniui mokslinis tyrimas atvers plačias minties ir informacijos sritis. Kai jis mąstys apie gamtos dalykus, jį užvaldys naujas tiesos suvokimas. Gamtos knyga ir rašytinis Žodis apšvies vienas kitą. Jie drauge padės geriau susipažinti su Dievu, atskleis Jo charakterį ir įstatymus, kuriais Jis remiasi.GT 341.1

Psalmininko patyrimą gali įgyti visi, priimdami Dievo Žodį gamtos ir apreiškimo pagalba. Jis sako:GT 341.2

„Juk Tu, Viešpatie, pradžiuginai mane savo veikla,
tad su džiaugsmu apgiedu Tavo rankų darbus.”
„Viešpatie, Tavo gerumas siekia dangų,
Tavo ištikimumas - debesis.
Tavo teisumas - kaip Dievo kalnai,
Tavo sprendimai - kaip jūros gelmės... ”

„Dieve, koks brangus Tavo gerumas!
Tavo sparnų pavėsyje mes randame užuovėją...
Tu girdai mus iš savo gėrybių upės.
Tu esi gyvenimo šaltinis, ir Tavo šviesoje matome šviesą.”

„Laimingi, kurių kelias be priekaišto,
kurie gyvena pagal Viešpaties Įstatymą.
Laimingi, kurie laikosi Jo įsakų
ir ieško Jo visa širdimi.”

„Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? —
Laikydamiesi Tavo žodžių.”
„Pasirinkau ištikimybės kelią,
mano kelrodis - Tavo sprendimai.”GT 341.3

„Branginu širdyje Tavo Žodį, kad Tau nenusidėčiau.”
„Eisiu erdviu keliu, nes ieškojau Tavo įsakų.”

„Atverk man akis, kad galėčiau suprasti
Tavo Įstatymo nuostabius vaisius.”
„Tavo įsakai man žavūs, jie man patarėjai.”
„Tavo duotas Įstatymas man brangesnis
už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.”
„O, kaip aš branginu Tavo Įstatymą!
Mąstau apie jį visą dieną.”
„Nuostabūs Tavo įsakai, todėl jų laikausi.”
„Tavo įstatai - mano giesmės šerdis, kur tik apsigyvenu.”

„Koks tikras Tavo pažadas! Tavo tarnas jį myli.”
„Tiesa - Tavo Žodžio šerdis,
kiekvienas Tavo teisus sprendimas tveria amžinai.”

„Leisk man gyventi ir Tave šlovinti,
tepalaiko mane Tavo sprendimai.”
„Didi ramybė mylintiems Tavo Įstatymą;
jiems nėra suklupimo akmens.”

„Laukiu viltingai Tavo išganymo, Viešpatie,
ir vykdau Tavo įsakymus.
Laikausi Tavo įsakų, nepaprastai juos branginu.”

„Tavo Žodžių aiškinimas apšviečia,
pamoko įžvalgos net neišmanėlius.”
„Tavo Įstatymas padaro mane išmintingesnį už priešus,
nes jis nuolat su manimi.
Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus,
nes Tavo įsakai - mano užsiėmimas.
Įgijau daugiau supratimo už seniūnus,
nes laikausi Tavo įsakų.”GT 342.1

„Iš Tavo įsakų įgyju išminties,
todėl nekenčiu jokio sukto kelio.”
„Tavo įsakai - mano amžinas paveldas,
nes jais žavisi mano širdis.”GT 343.1

(Psalmė 92, 5; 36, 6-7; 36, 8-10; 119, 1-2. 9. 30; 119, 11. 45. 18. 24. 72. 97. 129. 54. 140. 160. 175; 119, 165-167. 130. 98-100. 104. 111)