Mokymasis skleidžiant žinias

Įgydami žinių, jaunuoliai turėtų žengti į priekį kiek galima sparčiau ir kaip galima toliau. Tegul jų mokymosi sritis būna tokia plati, kiek tik gali aprėpti jų jėgos. Be to, mokydamiesi tegul jie savo žinias perteikia kitiems. Taip jų mąstymas sustiprės ir įgys drausmės. Jų mokymosi vertę nulemia jų žinių panaudojimas. Ilgas laikas, praleistas besimokant, kai nesistengiama perteikti tai, kas buvo sužinota, dažnai tampa veikiau kliūtimi, o ne pagalba tikram ugdymui. Namuose ir mokykloje mokinys turi stengtis išmokti mokytis ir perduoti įgytas žinias. Kad ir koks būtų jo pašaukimas, visą gyvenimą jis turėtų būti ir mokinys, ir mokytojas. Taip jis gali vis žengti į priekį, padarydamas Dievą savo globėju, tvirtai laikydamasis begalinės Išminties Šaltinio, kuris gali atskleisti amžių slėpinius ir išspręsti sunkiausias problemas, iškilusias tiems protams, kurie Juo pasitiki.GT 289.3

Dievo Žodis pabrėžia, kad bendravimas draugijoje daro didelę įtaką net suaugusiems. Todėl besivystančiam protui ir vaikų bei jaunuolių charakteriui tokia įtaka yra kur kas stipresnė. Su kuo jie draugauja, kokių principų laikosi, kokius įpročius formuoja, - visa tai nulems jų naudingumą dabar, ateityje ir amžinybėje.GT 290.1

Baisu, ir tai turėtų sudrebinti tėvų širdis, kad daugelyje mokyklų ir koledžų, į kuriuos jų vaikai siunčiami lavinti protą ir studijuoti tam tikrą discipliną, vyrauja įtaka, gadinanti charakterius, atitraukianti protus nuo tikrųjų gyvenimo tikslų ir nuvertinanti elgesio normas. Bendraudami su nereligingais, malonumus mėgstančiais ir ištvirkusiais asmenimis, dauguma jaunuolių praranda savo paprastumą ir tyrumą, tikėjimą Dievu ir pasiaukojančią dvasią, tai, ką krikščionys tėvai ir motinos puoselėjo bei saugojo rūpestingais nurodymais ir nuoširdžia malda.GT 290.2

Daugelis įstojusiųjų į mokyklas jaunuolių, norėjusių prisiderinti prie kurios nors nesavanaudiško tarnavimo srities, įninka į pasaulietiškus mokslus. Atsiranda troškimas išsiskirti savo išsimokslinimu, užimti pasaulyje aukštas pareigas ir pasiekti šlovę. Tikslas, su kuriuo jie atėjo į mokyklą, užmirštamas, ir gyvenimas paskiriamas savanaudiškiems bei žemiškiems siekiams. Be to, dažnai gimsta įpročiai, kurie pražudo gyvenimą ir šiame, ir būsimajame pasaulyje.GT 290.3

Kaip taisyklė, tie vyrai ir moterys, kurie turi plačius užmojus, nesavanaudiškus tikslus ir kilnius siekius, šias savybes išugdė todėl, kad jaunystėje juos supo dori žmonės. Bendraudamas su Izraeliu, Dievas ragino žmones stebėti, su kuo bendrauja jų vaikai. Visas civilinis, religinis ir visuomeninis gyvenimas buvo tvarkomas taip, kad būtų galima apsaugoti vaikus nuo žalingo bendravimo ir nuo jaunystės supažindinti juos su Dievo Įstatymo principais bei nurodymais. Vaizdinga pamoka, kuri buvo duota formuojantis tautai, turėjo stipriai paveikti visų širdis. Prieš tai, kai paskutinė baisi bausmė pasiekė egiptiečius, - kai turėjo mirti kiekvienos šeimos pirmagimis, - Dievas liepė savo tautai surinkti visus vaikus į namus. Kiekvieno namo durų stakta buvo pažymėta avinėlio krauju, ir visi buvo saugūs po šio ženklo apsauga. Taip ir šiandien tėvai, kurie myli Dievą ir Jo bijo, turi apsaugoti savo vaikus sandoros ryšiais - ta šventos įtakos apsauga, kuri suteikiama per atperkantį Kristaus kraują.GT 290.4

Apie savo mokinius Kristus sakė: „Aš jiems perdaviau Tavo Žodį..., nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.” (Jono 17,14) Dievas liepia mums: „Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą.” (Romiečiams 12, 2) GT 291.1

„Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos? Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu? Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievo pasakyta:GT 291.2

‘Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu;
‘Aš būsiu jų Dievas,
o jie bus Manoji tauta.’GT 291.3

Todėl:GT 291.4

‘Išeikite iš jų
ir atsiskirkite, - sako Viešpats,
-ir nelieskite netyrų daiktų.
Tuomet Aš jus priimsiu
ir būsiu jums tėvas,
o jūs būsite Man sūnūs ir dukterys, -
taip sako visagalis Viešpats.’”GT 291.5

(2 Korintiečiams 6, 14-18)

„Surinkite mažutėlius.” „Aš... pasakau jiems
Dievo nuostatus ir įstatymus.”GT 291.6

(Joelio 2, 16; Išėjimo 18, 16)

„Taip jie tars Mano vardą izraelitams,
ir Aš juos palaiminsiu.”GT 291.7

(Skaičių 6, 27)

„Matys visos žemės tautos, kad esi vadinamas
Viešpaties vardu, ir bijos tavęs.”GT 291.8

(Pakartoto Įstatymo 28, 10)

„Jokūbo likutis tarp daugelio tautų tuomet bus
kaip Viešpaties siunčiama rasa ir
kaip žolę palaistantis lietus,
nelaukiantis nieko iš žmogaus.”GT 292.1

(Michėjo 5, 6)

Mes esame priskirti Izraeliui. Visi izraelitams duoti nuostatai dėl jų vaikų mokymo ir auklėjimo, visi palaiminimo pažadai, paklusus tiems nuostatams, skirti ir mums.GT 292.2

Dievas mums sako: „Ir palaiminsiu tave... ir tu būsi palaiminimas.” (Pradžios 12, 2) GT 292.3

Apie pirmuosius mokinius ir visus, kurie tikės Juo, remdamiesi jų žodžiu, Kristus sakė: „Ir tą šlovę, kurią esi Man suteikęs, Aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip Mes esame Viena. Aš juose ir Tu Manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu esi Mane siuntęs ir juos myli taip, kaip Mane mylėjai.” (Jono 17, 22-23) GT 292.4

Nuostabūs, stebėtini žodžiai, kurie yra beveik už tikėjimo ribų! Visų pasaulių Kūrėjas tuos, kurie atsiduoda Jo tarnystei, myli lygiai taip, kaip myli savo Sūnų. Net čia ir dabar mums taip nuostabiai suteikiamas Jo gailestingas palankumas. Jis davė mums Dangaus Didybę ir Šviesą, o kartu su Juo dovanojo visus dangaus turtus. Daug, ką buvo pažadėjęs mūsų būsimam gyvenimui, Jis dosniai dovanoja ir šiame gyvenime. Kadangi mes esame Jo malonės pavaldiniai, Jis nori mus džiuginti viskuo, kas kilnina, ugdo ir taurina mūsų charakterį. Jis laukia, kada galės suteikti jaunimui galybę iš aukščiau, kad jie galėtų stovėti po Kristaus krauju paženklinta vėliava, dirbti, kaip Jis dirbo, nukreipti sielas saugia kryptimi ir daugelio kojas pastatyti ant Amžinosios Uolos.GT 292.5

Tie, kurie stengiasi suderinti savo veiklą su Dievo ugdymo planu, gaus Jo palaikančią malonę, nuolatinę paramą ir stiprinančią jėgą. Jis sako kiekvienam iš mūsų:GT 292.6

„Būk stiprus ir ryžtingas. Taigi nesibaimink ir nenuogąstauk, nes Viešpats, tavo Dievas, su tavimi.” „Neapvilsiu tavęs ir nepaliksiu!” (Jozuės 1, 9. 5) GT 292.7

„Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus
ir negrįžta atgalios,
kol nepalaisto žemės,
kad joje dygtų ir želtų augalai,
kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam,
taip ir žodis, išeinantis iš Mano burnos,
nesugrįš pas Mane bergždžias,
bet įvykdys tai, ko trokštu,
ir atliks, kam buvo siųstas.”

„Taip! Džiaugsmo kupina širdimi išeisite
ir būsite saugiai vedami į namus.
Kalnai ir kalvos, jus išvydę, pratrūks džiaugsmo giesme,
visi medžiai laukuose ims jums ploti.
Vietoj erškėčių augs kiparisai,
vietoj dilgėlių - mirtos.
Ir visa tai - Viešpaties šlovei,
kaip amžiais nemarus ženklas.”GT 293.1

(Izaijo 55,10-13)

Visame pasaulyje visuomenė yra pakrikusi, todėl reikalingas nuodugnus pokytis. Jaunimui suteiktas ugdymas turi formuoti visas visuomenės struktūras.GT 293.2

„Jie prikels senuosius griuvėsius,
atstatys seniai apleistas gyvenvietes,
atnaujins nuniokotus miestus,
tuščius nuo neatmenamų laikų.”

„O jūs būsite pavadinti Viešpaties kunigais...
ir patirs amžiną džiaugsmą,
nes As, Viešpats, myliu teisingumą.”

„Ištikimai atiduosiu jų atlygį,
sudarysiu su jais amžiną Sandorą.
Jų giminė bus įžymi tarp tautų,
o jų palikuonys - tarp žmonių. Kas tik juos regės,
tas suvoks, jog tai giminė,
kurią palaimino Viešpats.”
„Kaip žemė išaugina savo ataugas,
kaip sodas suželdina savo sėklas,
taip Viešpats Dievas suželdins teisumą ir šlovę
visų tautų akivaizdoje.”GT 293.3

(Izaijo 61, 4. 6-9. 11)