Geriausi gyvenimo dalykai

Vargu, ar žmonės supranta tikrąją gyvenimo prasmę. Jie suvilioti prašmatnumo ir įvairių šou. Jie pretenduoja į pasaulietišką pranašumą. Į šiuos dalykus išmainomi tikrieji gyvenimo tikslai. Geriausi gyvenimo dalykai - paprastumas, sąžiningumas, teisingumas, tyrumas, principingumas - negali būti nupirkti ar parduoti. Jie nieko nekainuoja nei beraščiams, nei išsilavinusiems, nei varganam darbininkui, nei svarbiam valstybės veikėjui. Dievas kiekvieną aprūpino pasitenkinimu, kurį gali turėti tiek turtingas, tiek vargšas - pasitenkinimą, kuris randamas ugdant tyrą mąstymą ir nesavanaudiškumą, pasitenkinimą, kuris patiriamas kalbant užuojautos žodžius ir darant gerus darbus. Nuo tų, kurie atlieka šią tarnystę, šviečia Kristaus šviesa, kad apšviestų daugybės žmonių šešėlio aptemdytą gyvenimą.GT 137.4

Padėdami vargšams laikinuose dalykuose, turėkite omeny ir jų dvasinius poreikius. Tegul jūsų gyvenimas byloja, jog su jumis Išgelbėtojo galybė. Tegul jūsų charakteris atskleidžia kilnias vertybes, kurių visi gali siekti. Mokykite Evangelijos paprastais palyginimais. Tegul viskas, ką darote, būna pamoka charakteriui formuoti.GT 138.1

Sunkiai, nuolankiai kasdien dirbdami, patys silpniausi, patys nežymiausi gali darbuotis kartu su Dievu bei jausti Jo Artumo ir palaikančios malonės paguodą. Jiems nereikia vargintis nerimu ir nereikalingais rūpesčiais. Tedirba jie diena iš dienos, ištikimai atlikdami Dievo paskirtą užduotį, ir Jis jais pasirūpins. Jis sako: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.” (Filipiečiams 4, 6-7) GT 138.2

Viešpats rūpinasi visais savo kūriniais. Jis myli visus juos ir nedaro skirtumo, išskyrus tai, kad daugiau švelnios užuojautos Jis išreiškia tiems, kurie pašaukti nešti sunkiausias gyvenimo naštas. Dievo vaikai privalo susidurti su išbandymais ir sunkumais. Tačiau jie turi džiaugsmingai priimti savo dalią, prisimindami, kad tai, ko pasaulis nesuteikė, Dievas pats kompensuos palankiausiu saiku.GT 138.3

Būtent tada, kai mes patenkame į sunkumus, Jis apreiškia savo galybę ir išmintį atsakydamas į nuolankią maldą. Pasikliaukite Juo, kaip girdinčiu maldas, į maldas atsakančiu Dievu. Jis apsireikš jums kaip Tas, kuris gali padėti kritiškiausiais atvejais. Tas, kuris sukūrė žmogų, kuris davė jam nuostabius fizinius, protinius ir dvasinius gebėjimus, neatsakys to, ko reikia Jo paties duotai gyvybei palaikyti. Tas, kuris davė mums savo Žodį - gyvybės medžio lapus - nenuslėps nuo mūsų žinių, kaip parūpinti maisto Jo skurstantiems vaikams.GT 139.1

Kaip gali įgyti išminties tas, kuris laiko arklą ir vadelioja jaučius? Tik ieškodamas išminties kaip sidabro ir verždamasis prie jos kaip prie paslėptų turtų. „Jis išmoko atlikti savo darbą, nes Dievas jį pamokė.” „Ir tai ateina iš Galybių Viešpaties; Jis nuostabus patarimais ir didingas išmintimi.” (Izaijo 28, 26. 29) GT 139.2

Tas, kuris Edene mokė Adomą ir Ievą, kaip prižiūrėti sodą, ir šiandien trokšta mokyti žmones. Jis turi išminties ir tiems, kurie valdo arklą ir sėja sėklas. Tiems, kurie pasitiki Juo ir paklūsta, Dievas iš anksto nuties kelią. Tegul jie drąsiai eina pirmyn, pasitikėdami, kad Jis patenkins jų reikmes pagal savo gerumo turtus.GT 139.3

Tas, kuris pamaitino minią penkiais duonos kepalėliais ir dviem žuvimis, pajėgs ir šiandien duoti mums mūsų triūso vaisių. Tas, kuris Galilėjos žvejams paliepė: „Užmeskite savo tinklą”, kuris, jiems paklusus, pripildė jų tinklus taip, kad tie ėmė plyšti, trokšta, kad Jo žmonės akivaizdžiai pamatytų, ką Jis padarys jiems šiandien. Dievas, kuris dykumoje davė Izraelio vaikams manos iš dangaus, tebegyvena ir karaliauja. Jis ves savo tautą ir suteiks gebėjimo bei išmanumo darbe, kurį atlikti jie yra pašaukti. Tiems, kurie siekia sąžiningai ir sumaniai atlikti savo pareigas, Jis duos išminties. Tas, kuris valdo pasaulį, yra gausiai turtingas ir palaimins tuos, kurie stengiasi palaiminti kitus. Mums reikia žiūrėti į Dangų su tikėjimu. Mums nevalia nusivilti, ištikus tariamoms nesėkmėms ir nusiminti, jei sėkmė vėluoja. Mes turime dirbti džiaugsmingai, viltingai, su dėkingumu, tikėdami, kad žemė savo prieglobstyje turi gausių lobių ištikimo darbininko aruodui, puikesnių nei auksas ar sidabras. Kalnai ir kalvos mainosi, žemė dūlėja lyg drabužis, bet Dievo palaiminimai, kurie padengė stalą Jo tautai dykumoje, niekada nesiliaus.GT 139.4