Tėvų atsakomybė

Su tais, kuriuos Išgelbėtojas atpirko savo krauju, Jis elgiasi be galo švelniai. Jo meilė duoda Jam teisę pretenduoti į juos. Jis žvelgia į juos su neapsakomu ilgesiu. Jo širdis ilgisi ne tik mokytų ir žavių vaikų, bet ir tų, kurie paveldėjo ir dėl aplaidumo turi atgrasius charakterio bruožus. Daugelis tėvų nesuvokia, kiek jie atsakingi už tokius savo vaikų bruožus. Tėvai neturi nei švelnumo, nei išminties, kaip elgtis su paklydėliais vaikais, kuriuos jie tokius padarė. Tačiau Jėzus žvelgia į tokius vaikus su gailesčiu. Jis žino tokių pasekmių priežastis.GT 25.2

Nukreipiant šiuos kaltuosius ir paklydusius vaikus pas Išgelbėtoją, krikščionis darbininkas gali būti Kristaus atstovas. Išmintingai ir taktiškai jis gali padrąsinti juos ir suteikti vilties, ir per Kristaus malonę pamatyti jų pasikeitusį charakterį taip, kad apie juos galima būtų pasakyti: „Tokių yra Dangaus karalystė.”GT 25.3