Tėvo atsakomybė

Vyras ir tėvas yra šeimynos galva. Žmona laukia iš jo meilės, užuojautos ir pagalbos auklėjant vaikus. Ir tai teisinga. Vaikai juk yra ir jo, ir jos, todėl jis yra vienodai atsakingas už jų gerovę. Vaikai iš savo tėvo tikisi paramos ir vadovavimo; todėl jis turi teisingai suvokti gyvenimą ir įtaką, kurią jo šeimai daro supanti aplinka; tačiau visų pirma jam reikia vadovautis meile, Dievo baime ir Jo Žodžio mokymu, kad savo vaikus galėtų nuvesti teisingu keliu.GT 280.4

Tėvas šeimoje nustato taisykles ir kaip Abraomas savo namų pagrindine taisykle jis turėtų padaryti Dievo Įstatymą. Dievas yra pasakęs apie Abraomą: „Juk išrinkau jį, kad galėtų pamokyti savo vaikus ir savo būsimą šeimą.” (Pradžios 18, 19) Abraomo šeimoje nebuvo nuodėmingo aplaidumo -blogis būdavo pažabojamas; nebuvo silpnumo - nebūdavo neišmintingai nuolaidžiaujama numylėtiniams; nebuvo išsižadama įsitikinimų dėl klaidingos meilės. Abraomas ne tik davė teisingus nurodymus, bet ir saugojo teisaus bei teisingo Įstatymo autoritetą. Dievas davė mums taisykles, kuriomis turime vadovautis. Nereikėtų vaikams leisti nuklysti nuo saugaus, Dievo Žodyje nurodyto kelio, į pavojun vedančius klystkelius, kurie atviri iš visų pusių. Švelniai, tačiau ryžtingai, dedant atkaklias, maldomis paremtas pastangas, jų klaidingi troškimai turėtų būti pažaboti, o polinkiai ištaisyti.GT 281.1

Tėvas šeimoje turėtų skatinti griežtesnes dorybes - energingumą, garbingumą, sąžiningumą, kantrybę, drąsą, darbštumą ir praktinį naudingumą. O to, ko jis reikalaus iš savo vaikų, turi laikytis pats, parodydamas šias dorybes savo vyrišku elgesiu.GT 281.2

Tačiau, tėveliai, neatgrasinkite savo vaikų. Susiekite meilę su autoritetu, gerumą ir užuojautą su tvirtais apribojimais. Skirkite kelias savo poilsio valandas vaikams, geriau susipažinkite su jais, prisijunkite prie savo vaikų jų darbe ir sporte, užkariaukite jų pasitikėjimą. Susidraugaukite su jais, ypač su savo sūnumis. Taip jūs juos pakreipsite į gerąją pusę.GT 281.3

Tėvas turi atlikti savo vaidmenį, padarant namus laimingus. Kad ir kokie būtų jo rūpesčiai ir koks sudėtingas verslas, jie neturi aptemdyti jo šeimos padangės. Į savo namus tėvas turi įžengti šypsodamasis ir tardamas malonius žodžius.GT 281.4

Tam tikra prasme tėvas yra namų kunigas, aukojantis ant šeimos aukuro rytinę ir vakarinę auką. O žmona ir vaikai turi susijungti maldoje ir prisijungti prie jo garbinant Dievą. Prieš išeidamas iš namų į savo kasdienį darbą, tėvas turi sukviesti savo vaikus ir, nusilenkdamas Dievui, pavesti juos dangiškojo Tėvo globai. Pasibaigus dienos rūpesčiams, tegul šeima susijungia padėkos maldai, ir jų balsai tesusilieja šlovinimo giesmėje, pripažįstant, kad Dievas rūpinosi jais visą dieną.GT 282.1

Brangūs tėveliai, kad ir kokie neatidėliotini būtų jūsų reikalai, neužmirškite surinkti savo šeimos prie Dievo aukuro. Prašykite šventų angelų globos savo namams. Atminkite, kad jūsų brangių artimųjų laukia pagundos. Su kasdieniais nemalonumais susiduria ir jaunas, ir senas. Tie, kurie norėtų gyventi kantrų, meilės kupiną ir džiugų gyvenimą, privalo melstis. Tik gaudami nuolatinę pagalbą iš Dievo, mes galime įveikti save.GT 282.2

Namai turi būti vieta, kur vyrauja džiaugsmas, meilė ir paslaugumas. O kur bus šios dorybės, ten bus laimė ir ramybė. Gali atsirasti ir rūpesčių, tačiau tai žmonijos dalia. Tegul kantrybė, dėkingumas ir meilė išlaiko saulės šviesą širdyje, nors diena gali būti ir labai debesuota. Tokiuose namuose gyvena Dievo angelai.GT 282.3

Vyras ir žmona turi rūpintis vienas kito laime, niekada neužmirštant smulkmenų ir nedidelių malonių poelgių, kurie praskaidrina gyvenimą ir suteikia džiaugsmo. Tarp vyro ir žmonos turi būti visiškas pasitikėjimas. Jiems kartu reikia apsvarstyti savo įsipareigojimus ir kartu dirbti savo vaikų gerovei. Niekada savo vaikų akivaizdoje jie neturi kritikuoti vienas kito planų ar abejoti vienas kito nuomone. Žmona turi būti atsargi, kad nepadarytų vyro darbo vaikų labui dar sunkesnį, o vyras tegul palaiko žmonos rankas, protingai patardamas ir švelniai padrąsindamas.GT 282.4

Negalima leisti šaltumo ir slaptumo barjerams iškilti tarp vaikų ir tėvų. Tegul tėvai susipažįsta su savo vaikais, siekdami suprasti jų skonį ir būdą, įsijausti į jų jausmus, kad galėtų įžvelgti tai, kas dedasi jų širdyse.GT 283.1

Tėvai, parodykite savo vaikams, jog juos mylite ir padarysite viską, kas jūsų valioje, kad jie būtų laimingi. Jei taip elgsitės, būtini apribojimai turės didesnį svorį jų akyse. Vadovaukite savo vaikams švelniai ir gailestingai, atmindami, kad „jų angelai danguje visuomet regi... dangiškojo Tėvo veidą” (Mato 18, 10) . Jei norite, kad angelai jūsų vaikų gerovei nuveiktų Dievo jiems numatytą darbą, bendradarbiaukite su jais, atlikdami savąją dalį.GT 283.2

Išauginti tikros namų meilės ir išauklėti išmintingo vadovavimo, vaikai nenorės nuklysti ieškoti malonumų ir draugų. Jų nežavės blogis. Namuose vyraujanti dvasia suformuos jų charakterį. Vaikai įgis įpročius ir principus, kurie taps stipria apsauga nuo pagundų, kai jie paliks tėvų namus ir užims savo vietą pasaulyje.GT 283.3

Kaip ir tėvai, vaikai turi svarbių pareigų namuose. Juos reikia išmokyti suprasti, kad jie yra šeimos dalis. Tėvai juos rengia, maitina, myli ir rūpinasi jais, todėl jie turi atsakyti į tai, prisiimdami savo namų rūpesčių dalį, ir stengtis suteikti šeimai kuo daugiau laimės.GT 283.4

Vaikai kartais jaučia pagundą supykti dėl suvaržymų, bet ateityje jie dėkos savo tėvams už ištikimą rūpestį jais ir griežtą budrumą, saugojusius juos nuo pavojų ir vadovavusius jiems tuomet, kai jie dar neturėjo patirties.GT 283.5