Apaštalų veikla

Apaštalas Lukas, vienos iš Evangelijų autorius, buvo medi-kas-misionierius. Šventajame Rašte jis vadinamas „mylimuoju gydytoju” (Kolosiečiams 4,14) . Apaštalas Paulius girdėjo apie jo, kaip gydytojo, gabumus ir susirado jį kaip tą, kuriam Viešpats patikėjo ypatingą darbą. Jis pasirūpino, kad Lukas taptų jo bendradarbiu, ir kurį laiką jis lydėjo Paulių jo kelionėse iš vienos vietos į kitą. Vėliau Paulius paliko Luką Filipuose, Makedonijoje. Čia jis darbavosi keletą metų kaip gydytojas ir Evangelijos mokytojas. Kaip gydytojas, jis tarnavo ligoniams ir meldė, kad gydomoji Dievo galia paliestų kenčiančius. Taip buvo atvertas kelias Evangelijos žiniai. Luko, kaip gydytojo, sėkmė jam sudarė daug galimybių skelbti Kristų pagonims. Tai dieviškas planas - mes turime darbuotis taip, kaip darbavosi apaštalai. Fizinis gydymas yra susietas su Evangelija. Evangelija, mokymas ir gydymas niekada negali būti atskirti.GT 91.1

Mokinių tarnystė buvo skelbti Evangelijos žinią. Jiems buvo patikėtas darbas paskelbti visam pasauliui Kristaus atneštą Gerąją naujieną, skirtą žmonijai. Šį darbą jie atliko savo meto žmonėms. Kiekvienai tautai po dangumi per laiką, prilygstantį vienai kartai, buvo paskelbta Evangelija.GT 91.2

Skleisti Evangeliją pasauliui - tai darbas, Dievo patikėtas tiems, kurie vadinasi Jo vardu. Evangelijos paguoda yra vienintelis priešnuodis prieš nuodėmę ir vargus, užtvindžiusius žemę. Pirmasis darbas pažinusiųjų Jo gydančiąją galią - tai supažindinti žmones su Dievo malonės žinia.GT 91.3

Kai Kristus išsiuntė mokinius su Evangelijos žinia, tikėjimas Dievu ir Jo Žodžiu iš pasaulio buvo bemaž išnykęs. Tarp žydų, kurie manė pažįstą Jehovą, Jo Žodis buvo nustumtas į šalį, suteikiant pirmenybę tradicijoms ir žmogiškiems prietarams. Žmonių mintis valdė savanaudės ambicijos, meilė pasipuikavimui, pasipelnymo godumas. Kai neliko pagarbos Dievui, išnyko ir gailestingumas žmonėms. Savanaudiškumas buvo valdantis principas, o šėtonas vykdė savo valią tarp skurstančios ir nusmukusios žmonijos.GT 91.4

Žmones užvaldė šėtoniškos jėgos. Žmonių kūnai, sukurti kaip Dievo buvimo vieta, virto demonų buveinėmis. Žmogaus jausmus, emocijas, jo organus antgamtinės piktojo jėgos skatino niekšiškiems piktnaudžiavimo geismams. Žmonių veidus ženklino demoniška išraiška. Juose atsispindėjo valdžia piktųjų legionų galių, kurių užvaldyti jie buvo.GT 92.1

Kokia pasaulio būsena šiandien? Argi tikėjimas Biblija nėra veiksmingai griaunamas moksliniu kriticizmu ir šių dienų hipotezėmis, kaip Kristaus laikais tradicijomis bei judaizmo papročiais? Ar gobšumas ir ambicijos bei meilė malonumams ne taip pat galingai valdo širdis, kaip anuomet? Pasaulyje, kuris vadinasi krikščioniškuoju, net Bažnyčiose, kurios pasivadina Kristaus bažnyčiomis, tik nedaugelis vadovaujasi krikščioniškais principais. Kaip mažai žmonių kasdieniame gyvenime, verslo pasaulyje, socialinėje, namų aplinkoje, net religinėse sferose laikosi Kristaus taisyklių. Argi netiesa, kad „teisumas laikosi atokiai..., o dorumui uždrausta įeiti. Teisybės nėra: kas vengia blogai elgtis, tas apiplėšiamas.” (Izaijo 59, 14-15) ?GT 92.2

Mes gyvename užplūdus „nusikaltimų epidemijai”, kuri pribloškia mąstančius, dievobaimingus žmones. Žmogaus plunksna nepajėgi aprašyti įsigalėjusio nedorumo. Kasdien atskleidžiama politinė nesantaika, kyšininkavimas ir sukčiavimas. Kasdien girdime slegiančias žinias apie prievartą ir įstatymų laužymą, abejingumą žmonių skausmui, apie žvėrišką, šėtonišką žmonių gyvybių naikinimą. Kasdien pranešama apie beprotybės, žmogžudysčių ir savižudybių gausėjimą. Kas gali suabejoti, jog šėtoniškos jėgos vis aktyviau veikia tarp žmonių, kad blaškytų protą, tvirkintų sielą bei išniekintų ir sunaikintų kūną?GT 92.3

Nors pasaulis perpildytas tokio blogio, Evangelija per daug dažnai skelbiama taip abejingai, kad menkai tepaveikia žmonių sąžinę ir gyvenimą. Visur žmonių širdys trokšta kažko, ko jie neturi. Jie ilgisi jėgos, kuri jiems padėtų įveikti nuodėmę, jėgos, kuri išvaduotų juos iš piktojo gniaužtų, jėgos, kuri suteiktų jiems sveikatą, gyvybę ir ramybę. Daugelis, kartą patyrę Dievo Žodžio galybę, gyvena ten, kur Dievas nepažįstamas, todėl jie trokšta dieviškojo Artumo.GT 92.4

Šiandien pasauliui reikia to, ko jam reikėjo ir prieš devyniolika šimtmečių - Kristaus apreiškimo. Būtina didžiulė reforma, kuri įmanoma tik per Kristaus malonę, galinčią tobulai atkurti fizinę, protinę ir dvasinę sveikatą.GT 93.1

Laimint žmones Kristui sėkmę lems tik Kristaus metodas. Išgelbėtojas buvo tarp žmonių kaip Tas, kuris linkėjo jiems gero. Jis juos atjausdavo, patarnaudavo jų reikmėms ir laimėdavo jų pasitikėjimą. Tada Jis jiems sakydavo: „Sek paskui Mane.”GT 93.2

Mums taip pat reikia stengtis priartėti prie žmonių. Jei mažiau pamokslautume, o daugiau laiko praleistume asmeniškai patarnaudami, pamatytume geresnius vaisius. Vargšams reikia pagalbos, ligoniams - slaugos, kenčiantiems ir sielvartaujantiems - paguodos, neišmanantiems - pamokymo, nepatyrusiems - patarimo. Mes turėtume verkti su verkiančiais ir džiaugtis su besidžiaugiančiais. Lydimas įtikinimo jėgos, maldos jėgos ir Dievo meilės jėgos, šis darbas negali likti nevaisingas.GT 93.3

Mums reikia atminti, kad medicinos misionierių darbas -nurodyti nuodėmės liga sergantiems žmonėms į Golgotos Vyrą, kuris naikina pasaulio nuodėmę. Žiūrėdami į Jį, jie taps kaip Jis. Kad gyventų, mes privalome raginti ligonius ir kenčiančius žiūrėti į Jėzų. Tegul Dievo darbininkai laiko Kristų, Didįjį Gydytoją, nuolat prieš akis tų, kurių kūną ir sielą ištikusi liga atnešė nusivylimą. Nurodykite jiems Tą, kuris gali išgydyti tiek kūno, tiek sielos negalavimą. Papasakokite jiems apie Tą, kurį jaudina jų negalia. Padrąsinkite juos atsiduoti rūpesčiui To, kuris atidavė savo gyvybę, kad jie galėtų gauti amžinąjį gyvenimą. Kalbėkite apie Jo meilę; kalbėkite apie Jo galią išgelbėti. Tai - kilni medicinos misionieriaus pareiga ir brangi privilegija bei asmeninė tarnystė; ji dažnai paruošia kelią. Dievas dažnai pasiekia širdis per mūsų pastangas palengvinti fizines žmonių kančias.GT 93.4

Medicinos misionieriaus veikla - tai Evangelijos pradininkų veikla. Tarnaujant žodžiu ir medicinine veikla kartu turi būti skelbiama ir įgyvendinama Evangelija.GT 94.1

Bemaž kiekvienoje bendruomenėje yra daugybė žmonių, kurie negirdi skelbiamo Dievo Žodžio ar nelanko jokių pamaldų. Kad juos pasiektų Evangelija, ją privalu nunešti į jų namus. Palengvinti žmonių fizines bėdas - dažnai tai vienintelis būdas norint užmegzti ryšį. Slaugytojai-misionieriai, kurie slaugo ligonius ir palengvina vargšų bėdas, suras daug galimybių su jais pasimelsti, paskaityti jiems Dievo Žodį ir pakalbėti apie Išgelbėtoją. Jie gali melstis už bejėgius ir kartu su tais, kurie neturi valios jėgų valdyti apetitą bei žemus potraukius. Į sugniuždytų ir nuliūdusių žmonių gyvenimą slaugytojai-misionieriai gali atnešti vilties spindulį. Jų nesavanaudiška meilė, parodyta nešališko gerumo darbais, kenčiantiesiems padės patikėti Kristaus meile.GT 94.2

Daugumas netiki Dievu ir yra praradę pasitikėjimą žmonėmis. Tačiau jie vertina užuojautos ir pagalbos poelgius. Kai jie mato žmogų, ateinantį į jų namus, kuriam nerūpi žemiškoji garbė ar atlygis, tarnaujantį sergantiems, maitinantį alkanus, aprengiantį nuogus, paguodžiantį liūdinčius ir švelniai nurodantį Tą, kurio meilės ir gailestingumo pasiuntiniu yra žmogus, - kai visa tai jie pamato, jų širdys suminkštėja. Atsiranda dėkingumas. Įsižiebia tikėjimas. Jie pamato, jog jais rūpinasi Dievas, ir tada būna pasirengę klausyti Jo Žodžio.GT 94.3

Ar darbuodamiesi svetimose šalyse, ar namuose, visi misionieriai - tiek vyrai, tiek moterys - turės didesnę prieigą prie žmonių ir atras patys esą labiau naudingi, jeigu jie tarnaus sergantiems. Taip moterys, kurios kaip misionierės vyksta į pagonių šalis, gali rasti galimybę paskelbti Evangeliją tos šalies moterims, kai visos kitos durys yra uždarytos. Visi Evangelijos darbuotojai turi žinoti, kaip suteikti paprastą medicininę pagalbą, kuri numalšintų skausmą ir palengvintų negalią.GT 94.4