Džiugesys

„Linksma širdis - geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.” (Patarlių 17, 22) Dėkingumas, džiugesys, dosnumas, pasitikėjimas Dievo meile bei rūpestingumu - tai didžiausia visapusiškos sveikatos apsaugos priemonė. Izraelitams šios savybės turėjo būti svarbiausias gyvenimo akcentas.GT 199.3

Triskart per metus kelionė į kasmetines Jeruzalės šventes, savaitę trunkantis laikinas gyvenimas palapinėse per Palapinių šventę buvo galimybė atsigaivinti gryname ore ir pabendrauti. Per šias šventines džiaugsmo progas žmonės, rodydami svetingumą ateiviui, levitui ir vargšui, tapdavo maloningesni ir jautresni.GT 199.4

„Tada džiaugsiesi, drauge su levitu ir ateiviu, gyvenančiu su tavimi, visu geru, kurį Viešpats, tavo Dievas, yra davęs tau ir tavo namams.” (Pakartoto Įstatymo 26, 11) GT 199.5

Taigi vėliau, kai Dievo Įstatymas buvo skaitomas Jeruzalėje iš Babilono sugrįžusiesiems, o žmonės verkė dėl savo prasižengimų, buvo ištarti maloningi žodžiai:GT 199.6

„Neliūdėkite ir neverkite.”... „Eikite, valgykite rinktinių valgių ir gerkite saldžių gėrimų, skirdami dalį tiems, kurie nieko neturi sau paruošę, nes ši diena šventa mūsų Viešpačiui. Nebūkite liūdni, nes džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė.” (Nehemijo 8, 9-10) GT 199.7

Ir tai buvo visuotinai paskelbta „visuose... miestuose ir Jeruzalėje: ‘Nueikite ant kalvų ir parsineškite alyvmedžio, laukinio alyvmedžio, mirtos, palmės ir kitų lapuočių šakų palapinėms pastatyti, kaip parašyta.’ Žmonės išėjo ir parsinešę pasistatė palapines ant namų stogų, kiemuose, Dievo Namų kiemuose, Vandens vartų aikštėje ir prie Efraimo vartų. Visa iš nelaisvės sugrįžusiųjų bendrija pasistatė palapines ir gyveno palapinėse..., todėl buvo be galo daug džiaugsmo.” (Nehemijo 8,15-17) Dievas davė Izraeliui esminius nuostatus tiek dėl fizinės, tiek dėl moralinės sveikatos, nes tai buvo ne mažiau svarbu negu moralinis Įstatymas, kurį Jis jiems paskelbė:GT 199.8

„Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi. Prisirišk juos kaip ženklą ant rankos. Tebūna jie kaip žymė tau ant kaktos. Užsirašyk juos ant durų staktos savo namuose ir ant vartų.” (Pakartoto Įstatymo 6, 6-9) „Kai tavo vaikai ateityje klaus, tardami: ‘Ką reiškia tos taisyklės, tie įsakai ir įstatai, kuriuos Viešpats, mūsų Dievas, jums įsakė?’ - savo vaikams atsakysi: ‘...Viešpats mums įsakė vykdyti visus šiuos įstatus, bijoti Viešpaties amžinam mūsų labui, idant išliktume gyvi, kaip šiandien ir yra.’” (Pakartoto Įstatymo 6, 20-24) GT 200.1

Jeigu izraelitai būtų paklusę nuostatams, kuriuos gavo, ir pasinaudoję turimais pranašumais, jie būtų buvę pasauliui vaizdine sveikatos ir klestėjimo pamoka. Kaip tauta, jie turėjo gyventi pagal Dievo planą ir, jeigu to būtų paisę, būtų apsaugoti nuo ligų, kurios ištinka kitas tautas. Labiau negu kitos tautos jie būtų buvę labiau fiziškai stipresni ir imlesnio proto. Jie būtų buvusi galingiausia tauta žemėje. Dievas sakė: „Tu būsi palaimintas labiau negu visos kitos tautos.” (Pakartoto Įstatymo 7, 14) GT 200.2

„Šiandien ir Viešpats patvirtino, kaip yra tau pažadėjęs, kad tu esi Jo branginama tauta, kuri laikysis visų Jo įsakymų, kad viršum visų savo sukurtų tautų Jis išaukštins tave gyriumi, garsu bei garbe ir kad tu būsi šventa tauta Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis yra tau pažadėjęs.” (Pakartoto Įstatymo 26, 18-19) „Jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, tave pasieks ir užlies visi šie palaiminimai: Palaimintas būsi mieste, palaimintas būsi kaime! Palaimintas bus tavo įsčių, tavo žemės ir tavo gyvulių vaisius, bandos ir kaimenės prieauglis. Palaiminta bus tavo pintinė ir tavo duoninė! Palaimintas būsi pareidamas, palaimintas būsi išeidamas! (Pakartoto Įstatymo 28, 2-6)GT 200.3

„Viešpats įsakys palaimai būti su tavimi tavo klėtyse ir visur, kur tik ką imsiesi daryti; Jis laimins tave krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau duoda. Viešpats padarys tave savo šventa tauta, kaip yra tau prisiekęs, jei laikysiesi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų ir eisi Jo keliais. Matys visos žemės tautos, kad esi vadinamas Viešpaties vardu, ir bijos tavęs. Viešpats aprūpins tave gausia gerove, įsčių vaisiumi, gyvulių prieaugliu ir žemės derliumi krašte, kurį Viešpats tavo protėviams prisiekė tau duoti. Viešpats atidarys tau savo turtingą iždą, dangų, kad laiku parūpintų lietaus tavo kraštui, ir laimins visus tavo rankų darbus. Tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats nesiskolinsi. Viešpats padarys tave galva, o ne uodega, tu visuomet būsi viršuje ir niekada apačioje, jei tik klausysi ir ištikimai laikysiesi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos tau šiandien duodu.” (Pakartoto Įstatymo 28, 8-13) GT 201.1

Vyriausiajam kunigui Aaronui ir jo sūnums buvo nurodyta: „Kalbėk Aaronui ir jo sūnums ir sakyk jiems: ‘Taip laiminsite izraelitus. Sakykite jiems:GT 201.2

Viešpats telaimina ir tesaugo tave!
Viešpats tenušviečia tave savo veidu
ir tebūna tau maloningas!
Viešpats tepažvelgia į tave maloniai ir
tesuteikia tau ramybę!’
Taip jie tars Mano vardą izraelitams, ir Aš juos palaiminsiu.”GT 201.3

(Skaičių 6, 23-27)

„Būk saugus visas savo dienas!..
O, Ješurūnai, nėra kito tokio, kaip Dievas,
atskriejantis dangumi tau padėti savo didybėje virš debesų!
Dievas - prieglobstis nuo seno, žemėje Jo amžinos rankos...
Izraelis saugiai gyvena, rami Jokūbo buveinė grūdų ir vyno krašte, po rasa lynojančiu dangumi.
Laimingas tu, Izraeli! Kas panašus į tave -
tautą, išgelbėtą Viešpaties, tave globojančio skydo,
tavo pergalingojo kalavijo!”GT 201.4

(Pakartoto Įstatymo 33, 25-29)

Izraelitams nepavyko įvykdyti Dievo užmojo, tad jie prarado palaiminimus, kuriuos galėjo gauti. Tačiau Juozapo ir Danieliaus, Mozės ir Eliziejaus bei daugelio kitų gyvenime mes turime kilnius tikro gyvenimo plano pavyzdžius. O ir nūdienos ištikimybė duos panašius vaisius. Ir mums parašyta: „O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.” (1 Petro 2, 9)GT 202.1

„Laimingas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu,
kurio viltis - tik Viešpats.”
Jis „žaliuoja lyg palmė ir auga lyg Libano kedras.
Pasodinti Viešpaties Namuose,
jie žaliuoja mūsų Dievo kiemuose.
Ir žiloje senatvėje jie neša vaisių, visada žalių ir sultingų.”

„...tebrangina tavo širdis Mano įsakymus,
nes jie tau suteiks daug dienų
bei gyvenimo metų ir gerovės.”

„Tuomet saugiai eisi savo keliu,
ir tavo koja niekada nesuklups.
Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti,
kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.
Nebijok ūmaus siaubo nei nelaimės,
kuri užklumpa nedorėlius,
nes Viešpats bus tavo pasitikėjimas
ir apsaugos tavo koją nuo spąstų.”GT 202.2

(Jeremijo 17, 7; žr. Psalmė 92, 13-16; Patarlių 3, 1-2. 23-26)